captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Politikos nesutarimai Berlyne

Vokietijos gynybos ministerija – pristatys Lietuvai jos pageidaujamų tankų ar ne? Šiuo klausimu bent jau nuo sekmadienio girdėti prieštaringų pranešimų. Mesime žvilgsnį į vokiečių spaudą, į tai, ką ji rašė vasario 22 ir 23 d. Be abejo, diskusijos šiuo klausimu dar nesibaigė.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Vokietijos gynybos ministerija – pristatys Lietuvai jos pageidaujamų tankų ar ne? Šiuo klausimu bent jau nuo sekmadienio girdėti prieštaringų pranešimų. Mesime žvilgsnį į vokiečių spaudą, į tai, ką ji rašė vasario 22 ir 23 d. Be abejo, diskusijos šiuo klausimu dar nesibaigė.

„Kodėl, šalia Vokietijos prezidento J. Gaucko, Lenkijos prezidento B. Komorowskio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko D. Tusko ir Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės, vakar Maidane nepasirodė jokių kitų  vadovaujančių politikų iš Vakarų?“ – pirmadienį klausė Berlyne ir Hamburge leidžiamas nacionalinis Vokietijos dienraštis „Welt“ ir čia pat pridūrė:

„Tai, kad Berlynas nenori pavojuje esančiai NATO narei Lietuvai pristatyti tankų, šiame kontekste siunčia siaubingą signalą. Kol iš Maskvos valdomi „separatistai“ taikosi užimti Mariupolį, Vokietijos politika įsikibusi į iliuziją, jog V. Putiną galima sušvelninti geranorišku Vakarų  susilaikymu“.

Jau sekmadienį tas pats konservatyvios pakraipos, bet labai gerą vardą turintis dienraštis „Welt“ paskelbė savo politikos redaktoriaus Thorsteno Jungholto straipsnį, kuriame jis rašė, kad Vokietijos „NATO partnerė Lietuva būgštauja dėl galimo Rusijos antpuolio ir modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas. Prie to modernizavimo derėtų prisidėti ir Vokietijai. Tačiau pastarosios vyriausybė šią baltiečių paraišką atmetė“.

Toliau Th. Jungholtas pažymėjo, kad „NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojui Adrianui Bradshaw dalykai visiškai aiškūs. Tai, ką šiuo metu išgyvena Ukraina, gresia ir Rytų Europoje esantiems Šiaurės Atlanto Santarvės nariams. Rusija gali užimti NATO priklausančius regionus ir todėl kelia „egzistencinę grėsmę“.

Lietuvoje tai jau suvokiama ilgesnį laiką“, – tęsė Th. Jungholtas ir pacitavo atitinkamus prezidentės D. Grybauskaitės žodžius. „Todėl 2014 m. vasarą ši Baltijos valstybė nutarė savo ginkluotąsias pajėgas sumoderninti. Tam savo indėliu prisidėti turėjo ir Vokietija.

Europos Sąjungos narė Lietuva pasiūlė Vokietijos gynybos ministerijai vadinamąjį tarpvyriausybinį susitarimą, pagal kurį Lietuvai būtų kuo greičiau pristatomi „Boxer“ tipo tankai.

Šiuo atveju sutarties su Lietuva partnerė būtų buvusi Vokietijos vyriausybė, ne tankus gaminanti firma „Krauss-Maffei Wegmann“. Taip būtų galima išvengti daug laiko užtrunkančios ginklų eksporto procedūros. Sandoriu būtų perkama dviženklis skaičius tankų. Tačiau Vokietijos vyriausybė tai atmetė“, – pranešė dienraščio „Welt“ politikos redaktorius Th. Jungholtas.

Panašiai vėliau sekmadienį rašė ir Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ apžvalgininkas Falkas Steineris. Anot jo, Lietuva prašė Vokietijos vyriausybės tiesiai jai pristastyti – ­„nes taip būtų greičiau nei normaliu būdu pateikus prašymą gamintojui – tankus su ratais.

„Boxeris“, kurio mažoji Baltijos valstybė mielai norėtų, yra karinis transporteris, sukurtas bendradarbiaujant olandams ir vokiečiams. Kelis šimtus tokių šarvuočių užsakė Nyderlandų ir Vokietijos ginkluotosios pajėgos, ir jie jau pristatinėjami etapais nuo 2011-ųjų.

Tačiau į NATO partnerio paraišką atsakyta neigiamai. Nenumatytas joks nei Vokietijos kariuomenės (Bundesvėro) jau įsigytų, nei ateinančiais metais dar įsigysimų tokių tanko pavidalo transporterių, – sakė Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai. Į tai kritiškai reagavo gynybos politikos ekspertai Bundestage:

„Trys Baltijos valstybės yra NATO narės ir mūsų kolektyvinė atsakomybė yra šį NATO regioną saugoti. Tenykštės ginkluotosios pajėgos labai, labai nedidelės ir vienos jos atsilaikyti prieš Rusiją neturi jokių galimybių. Todėl savo saugumą jos ir semiasi iš šios kolektyvinės gynybinės sąjungos.

Tačiau jos pačios taip pat privalo įnešti savo indėlius į sąjungą ir tapti veiksmingesnės“, – sakė Raineris Arnoldas, Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) frakcijos Bundestage atstovas. Drauge jis iš šalies  vyriausybės pareikalavo štai ko:

„Manau, kad iš tiesų dar kartą reiktų patikrinti, argi nėra galimybės su Lietuva kalbėtis ir rasti tokių sprendimų, kurie ir protingai patenkintų mūsų poreikį per numatytą laiką turėti „Boxerių“ sau, ir duotų lietuviams žinią, jog šioje situacijoje mes nesiunčiame jūsų tik į laukiančiųjų eilę, kad jūs kažkaip patys susiveiktumėte sau reikalingų apsisaugojimo sistemų, bet kad Vokietija čia, kaip NATO narė, įžvelgia ir savo atsakomybę“.

Šį pareiškimą citavo Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“. O dienraščio „Welt“ politikos redaktorius Th. Jungholtas papildė socialdemokrato R. Arnoldo žodžius dar šiais sakiniais: „Mes labai suinteresuoti, kad NATO partneriai Pabaltijyje padidintų savo sugebėjimus gintis“.

Žinoma, gerai, kad Vokietija laikosi NATO ir Rusijos sutarties ir nedislokuoja didesnių dalinių Rytų Europoje, „tačiau neperžengdami šios ribos mes turėtume daryti viską, kas mūsų partneriams padeda“, – ragino Vokietijos socialdemokratų partijos atstovas krašto apsaugos politikos klausimais.

Panašiai kalbėjo ir Florianas Hahnas, Vokietijos krikščionims demokratams priklausančios Krikščionių socialinės sąjungos gynybos politikos atstovas.

Jis teigė, jog dėl krizės Ukrainoje Baltijos valstybės pagrįstai jaučiasi atsidūrusios išskirtiniame pavojuje: „šioje situacijoje mums pridera kiek tik galima palaikyti savo partnerius NATO ir Europos Sąjungoje. Tai galioja ir jų ketinimui įsigyti transporto tanką „Boxerį“, – pridūrė F. Hahnas.

Pasak Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“, „dar toliau savo kritikos  žodžiais taikė Žaliųjų partijos atstovė gynybos klausimais Agnieszka Brugger:

„Viena vertus, be jokių skrupulų vienu mostelėjimu praleidžiamas ginkluotės eksportas į tokias valstybes, kaip Saudo Arabija, Egiptas ir Alžyras, kuriose žmogaus teisės sistemiškai pažeidinėjamos. Kita vertus, tariama kategoriškai „ne“ partneriui, kuris yra NATO narys ir prašo transporterių“.

Tai nesiderina ir būdinga chaosui, kuris tvyro mūsų vyriausybės ginklų eksporto politikoje, – sakė A. Brugger. Tai matyti iš to, kad Bundesvėras dabar pats laukia daugiau „Boxer“ tipo tankų.

Žaliųjų politikės žodžiais, „buvo sakyta, kad mums Vokietijoje dabar reikia daugiau „boxerių“ dėl pakitusios Europoje saugumo padėties Rusijos akivaizdoje. Bet partneriui Lietuvai kaip tik šitai užginama, paneigiama. Čia akivaizdu, jog politikoje trūksta aiškių linijų“, – teigė A. Brugger.

Savo straipsnį Vokietijos radijo apžvalgininkas  Falkas Steineris baigė taip: „taigi, Vokietijos gynybos ministrei Ursulai von der Leyen lieka kai ką dorai paaiškinti“.

Kol kas čia apžvelgėme tik sekmadienio, vasario 23-iosios publikacijas, o pirmadienį, vasario 24-ąją, Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ apžvalgininkas Johannesas Kulmsas savo pranešime, pavadintame „Lietuva negauna jokių vokiškų tankų“ ir patvirtinančiame tik ką aptartą Falko Steinerio vasario 23-iosios pranešimą, nepateikia jokios iš esmės naujos informacijos, o tik naują nuomonę.

Ją išreiškė Wolfgangas Gehrcke, kraštutinės kairės, buvusius komunistus įglaudžiančios Kairiųjų partijos atstovas užsienio politikos  klausimais. Pasak jo, Vokietijos gynybos ministerijos „nutarimas neparduoti Lietuvai tankų labai teisingas, o dar geriau būtų – išvis netiekti Lietuvai jokių ginklų, nesvarbu, ar tarpvyriausybinio susitarimo, ar Lietuvos sandorio su ginklų gamintoju, pagrindu“.

Taigi, pristatys Vokietija Lietuvai jos prašomų tankų ar ne? Lietuvos žiniasklaidoje vyrauja autoritetingi pranešimai, kad taip, pristatys. O Vokietijos žiniasklaidoje priešingai – kad ne, kol kas nepristatys.

Gali būti, kad čia ne Rusijos vedamo informacinio karo efektas – tokio, be abejo, irgi daug kur yra.

Tačiau greičiausia tai išraiška to, ką pastebėjo jau cituotoji Vokietijos Žaliųjų partijos atstovė A. Brugger: pačiame Berlyne kartais daug neapsisprendimo, netgi chaoso, trūksta aiškios linijos. Bet tai iš dalies dėl to, kad pačioje valdančioje koalicijoje yra politinių nesutarimų.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...