captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie dovanas

Yra tokia specialybė – elgsenos ekonomika, kurios praktikuotojai tyrinėja žmogiškas klaidas. Žmonės ne visada daro geriausius pasirinkimus savo pačių atžvilgiu, tai ką jau kalbėti apie tai, ką jie parenka kitiems. Taip rašo teisininkas ir publicistas, Harvardo universiteto profesorius Cassas Sunsteinas dienraštyje „Chicago Tribune“. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Yra tokia specialybė – elgsenos ekonomika, kurios praktikuotojai tyrinėja žmogiškas klaidas. Žmonės ne visada daro geriausius pasirinkimus savo pačių atžvilgiu, tai ką jau kalbėti apie tai, ką jie parenka kitiems. Taip rašo teisininkas ir publicistas, Harvardo universiteto profesorius Cassas Sunsteinas dienraštyje „Chicago Tribune“.

„Jeigu esate kada nors Kalėdoms gavę visiškai bevertį daiktą, bjaurų kaklaraištį ar kažikokį nelemtą dubenį, tai žinote, jog žmonės, pirkdami dovanas, gali labai suklysti.

Ir labai galimas dalykas, jog visai nepaisant, ką Jūs per šias šventes kam nors padovanosite, kažkas iš Jūsų šeimos, giminių ar draugų pamanys, jog Jūsų nupirkta dovana neverta tų pinigų, kuriuos jai išleidote. 

Minesotos universiteto ekonomistas Joelis Waldfogelis, knygos „Skrudžo ekonomika“ autorius, nustatė, kad amerikiečiai kasmet išleidžia apie 65 milijardus dolerių žiemos švenčių dovanoms pirkti, ir kad daugelis tų milijardų iššvaistyti, nes žmonėms labai dažnai dovana nepatinka ar netinka.  

Tipiškai dovanos vertė ją gavusiajam yra apie 20 procentų žemesnė nei kaina, kurią pirkėjas sumokėjo. Todėl J. Waldfogelis ir vadina žiemos šventes „vertės naikinimo orgija“. 

Nevykęs dovanojimas yra didelė problema ir pirkėjams, ir gavėjams. Vienoje didelėje apklausoje (pažymėsime – Amerikoje) vidutinis respondentas, pasirodo, per kiekvienas šventes dovanoja 23 dovanas. Tai turi ir ekonominę kainą. Asmeninis įsiskolinimas po gruodžio mėnesio išauga. Tai neidealu, ypač per ūkio sunkmetį ir kai gavėjai dėl dovanų nelabai džiaugiasi. 

Štai keli patarimai, remiantis elgsenos ekonomikos tyrimų apie netinkamas dovanas rezultatais, – rašo C. Sunsteinas. – Gal jie padės Jums naudingiau suktis per gruodžio pabaigos šventes.

Pirmiausia, egocentrinė paklaida: jeigu Jūs panašūs į daugumą žmonių, turite iškreiptą vaizdą apie tai, kiek kitų žmonių norai panašūs į jūsiškius. Sakykime, kad Jūs geidžiate to brangaus naujojo „Žvaigždžių karų“ laikrodžio arba manote, kad Jums gyvenimas taptų nepalyginamai puikesnis, jeigu turėtumėte tą nuostabią meškerę.

Tačiau Jūsų sutuoktinei arba geriausiajam draugui, ko gero, nelabai tų dalykų reikia. Nemanykite, kad kitiems žmonėms būtinai patiks tai, kas patinka Jums.

Toliau, fokusavimo iliuzija: kai žmonės susitelkia į tam tikrą gaminį ar veiklą ar kai jie išskirtinai akcentuoja kokį nors situacijos aspektą, jie linkę galvoti, kad tai daug svarbiau, negu yra iš tikrųjų.

Pavyzdžiui, tyrimai parodė, jog Kalifornijoje ir Ajovoje gyvenantys žmonės mano, jog kaliforniečiai laimingesni nei ajoviečiai, nors taip iš tikrųjų nėra. Šio klaidingo manymo priežastis ta, kad žmonės fokusuoja į ryškiausią skirtumą tarp Kalifornijos ir Ajovos, o tai yra oras, nors šiltėlesnis klimatas iš tiesų neturi labai daug įtakos žmonių laimės jausmui.

Tas pats galioja ir dovanoms. Žmonės turi tendenciją fokusuoti į akis pagaunantį daiktą, kuris iškart sukelia šūksnį „Vau!“, kai jį gauna. Bet po to daiktas greit padedamas į stalčių ar spintą ir niekada daugiau iš ten nebeištraukiamas.

Koks būtų sprendimas? Gerai pagalvokite apie dovanas, kurias žmonės dažnai panaudos, jei ne kasdien, tai bent kas savaitę“, – rašo profesorius C. Sunsteinas ir aptaria porą kitų dažnai pasitaikančių paklaidų. Viena jų – projekcijos paklaida. Pavyzdžiui, kai žmonės alkani, jie linkę užsisakyti daug maisto, net jei jie didelės jo dalies nesuvalgys. Jie žino, kad per laiką jų skoniai pasikeis. Tačiau jie projektuoja savo dabartinę emocinę būseną į ateitį ir todėl per mažai įvertina pokyčio dydį.

Kai lauke labai šąla, žmonės linkę pirkti šiltus drabužius. Tai, žinoma, normalu, tačiau kartais jie perka daugiau negu reikia. Prekių grąžinimo norma nepaprastai didelė šalto klimato prekėms, pirktoms nukritus temperatūrai.  

Dovanų pirkėjams pamoka aiški – nebūkite per daug veikiami to, kaip jaučiatės tą dieną, kai apsipirkinėjate. [. . .]

Na, ir „rampos šviesos efektas“. Jeigu Jūs esate kaip dauguma žmonių, tai manote, kad žmonės Jus stebi įdėmiau, nei iš tiesų daro. Tai patvirtino daugelis bandymų.

Per šventes daugelis mūsų per intensyviai susitelkia į tai, kaip kiti žmonės reaguos į dovanas, kurias jiems suteikiame, nors gali būti, kad pats dovanos buvimo faktas, o ne jos pobūdis, yra esminis dalykas.

Tai tiek iš Harvardo universiteto teisės profesoriaus ir „Bloomberg“ svetainės komentatoriaus C. Sunsteino straipsnio dienraštyje „Chicago Tribune“.

 Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...