captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Kieno požiūris nugalės?

Šiomis dienomis sprendžiasi Graikijos problema. Tai – šalis, kuri įstojusi į euro zoną ir pirkdama ypač Vokietijos, bet ir kitų šalių prekes įsiskolino taip, kad pakartotinai ne tik buvo gelbėjama, bet vis atsidurdavo arti valstybės bankroto briaunos. Dabar ji paskutinį kartą maldauja prailginti skolos grąžinimo terminą, bet Vokietija tam priešinasi.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Šiomis dienomis sprendžiasi Graikijos problema. Tai – šalis, kuri įstojusi į euro zoną ir pirkdama ypač Vokietijos, bet ir kitų šalių prekes įsiskolino taip, kad pakartotinai ne tik buvo gelbėjama, bet vis atsidurdavo arti valstybės bankroto briaunos. Dabar ji paskutinį kartą maldauja prailginti skolos grąžinimo terminą, bet Vokietija tam priešinasi.

Kas į savo pusę patrauks euro zonos šalių daugumą? Vokietija ar Graikija? Rengiant šį straipsnį penktadienio popietę, vyko ir nesibaigė dar vienas neeilinis euro zonos finansų ministrų susitikimas Briuselyje.

Tačiau prognozės Atėnų nedrąsina. Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, šio mėnesio paskutinę dieną – vasario 28-ąją – baigsis pagalbos Graikijai programa.

Jeigu nebus patenkintas paskutinis Graikijos prašymas, kurį laišku pateikė finansų ministras Yanis Varoufakis, tą gelbėjimo programą pratęsti šešiems mėnesiams, šalis darsyk atsidurs ties nemokumo riba. Tuo atveju Europos centrinis bankas galėtų Graikijai užsukti pinigų čiaupą.

Iki šiol pagalbos Graikijai programos pratęsimą, esant dabartinėms sąlygoms, Vokietijos vyriausybė kategoriškai atmetė. Tačiau pačioje  Graikijoje žmonės taip pat nerimauja, baimindamiesi, kad nepasiekus  kompromiso, pensininkai, pvz., nebesulauks pensijų eurais.

Dar ketvirtadienio vakarą kanclerė A. Merkel ir Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras tarėsi dėl galimų sprendimų – 50 minučių trukęs pokalbis, pasak Graikijos šaltinių, buvęs „konstruktyvus“, nors detalių apie jį neskelbiama.

Graikijos finansų ministro euro grupei siųstame laiške, prašančiame pratęsti pagalbos programą bent ligi rugpjūčio pabaigos, Atėnai įsakmiai pritaria, kad Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas stebėtų Graikijos finansų padėtį, ir pažada imtis kitų reformų, kurios betgi smulkiau nenurodomos.

Tačiau kaip tik tai Vokietijos vyriausybę ir suerzino – ji iš karto tą laišką atmetė. Jame prašoma tik pereinamojo finansavimo, kuris nepatenkina pagalbos programos reikalavimų, teigė Martinas Jageris, Vokietijos finansų ministro krikščionio demokrato Wolfgango Schaubles atstovas spaudai. Tuos reikalavimus euro grupė buvo suderinusi savo paskutiniame eiliniame susitikime vasario 16-ąją.

Vokietijos socialdemokratų partijos vadovas ir ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis reikalavo panaudoti „naująją Graikijos vyriausybės laikyseną kaip išeities tašką deryboms“, jos, tos laikysenos, iš karto viešai neatmetant. Tačiau iš principo ir S. Gabrielis esąs nuomonės, jog laiškas iš Atėnų „nesąs patenkinamas“.

Vis dėlto paskutinėmis dienomis vyriausybės sluoksniai Atėnuose skleidė optimizmą. „Mūsų tikslas – greit pasirašyti susitarimą“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Gavriilis Sakellarides per Graikijos televiziją. O finansų ministras Y. Varoufakis teigė, jog „diena iš dienos, valanda po valandos artėjame prie tikslo“.

Iš visų Vokietijos partijų tik žalieji Graikijos vyriausybę aiškiai palaiko. Jų biudžeto ekspertas Svenas-Christianas Kindleris reikalavo, kad Vokietija mestų savo „bukaprotišką užsispyrimą ir pavojingą laikyseną“ Graikijos klausimu. Svarbu greitai pasiekti kompromisą. O Graikijai reikia „teisingumu pagrįstų pokyčių“, nes ligšiolinė taupymo politika žlugo, sakė S.-C. Kindleris.

„Jeigu Graikija savo reformų planus konkretizuos, Europos Sąjunga privalo reaguoti lanksčiai“, – pritarė ir Madrido dienraštis „Pais“, tęsdamas: „Atėnai jau padarė toli siekiančių patikinimų, bet dar turi plačiau išdėstyti, kaip jie planuoja sumažinti biurokratiją ir moderninti teisėtvarką.

Kai tai įvyks, euro grupė turėtų jiems atsakyti draugišku tonu. Jai reiktų pamiršti vaikiškus naujųjų, jaunųjų Graikijos valdytojų žodžius, vaizdavusius Europą kaip išnaudotoją.“

Visai priešingu tonu prabilo Danijos dienraštis „Jyllands-Posten“. „Faktas tas, – rašė laikraštis, – jog šiandien Europa junta stiprų nuovargį dėl to, kad vienuolika milijonų graikų taip ilgai sugebėjo užimti ir beveik monopolizuoti politinę darbotvarkę sąjungos, turinčios daugiau nei penkis šimtus milijonų gyventojų. Belieka tikėtis, kad šis politinis farsas greitai baigsis.“

Taip pat per daug graikams nenuolaidžiauti patarė  ir Londono dienraštis „Independent“. Anot jo, „praėjusius kelerius metus daugelis graikų iš tiesų kentėjo. Tačiau gerais laikais jie mielai importavo vokiškus automobilius, prancūziškus vynus ir itališkas liukso prekes. Kodėl dabar reikėtų juos išlaisvinti iš jų įsipareigojimo už visa tai atsilyginti?“

Atėnų dienraščio „Kathimerini“ žodžiais, jeigu euro zonos šalys nepriimtų Atėnų paraiškos pratęsti jiems kreditą, „tai būtų nelaimė, kurios pavojus labai aiškus. Taip, tuo atveju A. Tsipras galės pasigirti, kad jis juk įspėjo graikus dėl jiems taikomos prievartos – žūtbūt taupyti – ir dėl vokiečių hegemonijos Europoje. Tačiau kredito nepratęsimo atveju Graikijai žala vis tiek būtų didžiulė.“

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT Radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...