captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramūnas Bogdanas. Septyni Žaliojo tilto balvonų sargai

Jei ministras paskelbia įsakymą, tai šis teisės aktas yra viršesnis už kitų jam pavaldžių institucijų nutarimus. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė įsakymą dėl sovietinės simbolikos, kuris deda kryžių ant visokių balvonų ir kūjų su pjautuvais. Tada išsigando savo drąsos ir ėmė šauktis vertintojų.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Jei ministras paskelbia įsakymą, tai šis teisės aktas yra viršesnis už kitų jam pavaldžių institucijų nutarimus. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė įsakymą dėl sovietinės simbolikos, kuris deda kryžių ant visokių balvonų ir kūjų su pjautuvais. Tada išsigando savo drąsos ir ėmė šauktis vertintojų.

Kultūros paveldo centras panaikino Žaliojo tilto stovylų teisinę apsaugą. Centro išvados buvo prašiusi Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Gavusi išvadą, taryba susirinko. Nuotraukoje iš posėdžio jie atrodo kaip Makedonijos karaliai, susėdę pietauti. Mat šie turėjo madą valgyti veidu į sieną, nugara į pavaldinius. Vienintelis tarybos pirmininkas Romas Pakalnis sėdėjo šonu į salę, pasisukęs į susirūpinusius vilniečius, kurie dėstė savo argumentus. Ir jis vienintelis balsavo už apsaugos stovyloms panaikinimą. Septyni jas apgynė.

Kartais likimas duoda rinktis sprendimą, kuris nepareikalauja didelių pastangų, bet kuris vienaip ar kitaip nuspalvina viso gyvenimo pėdsaką. Kadangi tikiu, jog dar egzistuoja tokie dalykai, kaip gėda ir kaip garbė, išvardiju jums tarybos septyniukę abėcėlės tvarka: Vincas Brezgys, Marija Drėmaitė, Nijolė Kazakevičiūtė, Dalia Klajumienė, Gintautas Rackevičius, Gintautas Sliesoriūnas, Nijolė Tumėnienė. Tai Žaliojo tilto balvonų sargai.

Keturi tilto kampai – tai keturios stalinistinės santvarkos atramos: išbuožinti valstiečiai, suvaryti į kolūkius, studentai plaunamomis smegenimis, darbininkai, plušantys valstybės galios labui, ir visą šį komunistinį rojų saugantys kareiviai.

Mano nuomone, išvardintai sargų septyniukei tiesiog trūksta ir pilietiškumo, ir atjautos. Per kelis šimtus metrų nuo jų ginamo objekto ant KGB rūmų iškaltos čia sušaudytųjų ir nukankintųjų pavardės. Mirties datos – tos pačios, kaip ginamų skulptūrų kūrimo metai. Ar išprievartauta moteris turėtų laikyti namie pakabintą prievartautojo atvaizdą, nes tai yra jos gyvenimo istorijos dalis?

Dauguma žmonių prie sovietų rinkosi išgyvenimą: dalis iš jų prievartavo save, kad prisitaikytų, dalis tiesiog pakluso. Negali sakyti, kad visi kaip vienas Lietuvoje 1990 metais buvo už laisvę. Tiesiog laisvės balsas buvo toks stiprus, kad priešams tada nebeliko kur pasireikšti, o bailiai liko ant pečiaus. Jie išlindo vėliau, kai paaiškėjo, kieno viršus. Gudriausi iš jų po visko susivyniojo į trispalves ir virto patriotais. Lietuvos valdyme dalyvauja daugybė žmonių, kuriems nepriklausomybė tėra padiktuota sąlyga, o ne mūsų pergalės vainikas, kurį turime nuolat puoselėti.

Kartais tokie žmonės susijaudinę padaro per staigų judesį, ir pro prasiskyrusią trispalvės klostę pasimato sudžiūvusi savo slėptuvėje, bet dar krutanti esmė. Ji gyvybinga lyg erkė, toji pavergtojo ir prisitaikėlio esmė. Atmintyje jos simboliai išsilaikę geriau, negu tikrovėje, kur sulaukė avarinės būklės. Ne kas kitas, o Rusijos ambasada pasiruošusi finansuoti stabų restauravimą. Ne kur kitur, o Karaliaučiuje paišomi grasinimai neliesti jų pastatytų stovylų – ir tikrai ne iš meilės Lietuvos paveldui.

Mūsų išvardytai septyniukei ir Rusijos pageidavimui išsaugoti simbolinius okupanto ženklus ant tilto pritaria bent du kandidatai į Vilniaus merus: Artūras Zuokas su rubikoniniu šleifu ir Gintautas Paluckas su raudonu gvazdiku atlape. Kiek dar metų reikės, kad gyva žaluma pakeistų surūdijusią praeitį?

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...