captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Ekonomika kaip politikos įkaitė

Kaip bebandytum aiškinti tai, kas vyksta Rusijoje, vienas sunkiausių klausimų yra klausimas, kaip šalį valdantis Vladimiro Putino režimas dėl savų geopolitinių ir vidaus politikos tikslų gali leisti sau nepaisyti elementarių ekonomikos poreikių. Tiesiog mūsų akyse ekonomika aukojama politikai ir belieka tik laukti, kokios bus tokio aukojimo pasekmės.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kaip bebandytum aiškinti tai, kas vyksta Rusijoje, vienas sunkiausių klausimų yra klausimas, kaip šalį valdantis Vladimiro Putino režimas dėl savų geopolitinių ir vidaus politikos tikslų gali leisti sau nepaisyti elementarių ekonomikos poreikių. Tiesiog mūsų akyse ekonomika aukojama politikai ir belieka tik laukti, kokios bus tokio aukojimo pasekmės.

Atsakymų paiešką galime pradėti nuo to, kad V. Putino režimas niekada nesusidūrė su rimtomis ekonominėmis problemomis. Per visus 15 šio režimo metų naftos ir dujų kaina tik augo, todėl režimo žmonės jautėsi ramūs. Vis didėjančios kainos veikė kaip narkotikas, byrantys doleriai nereikalavo galvoti apie ekonomiką kaip apie kažką, kuo reikia rūpintis. Net 2008–2009 metų krizę Rusija atlaikė gana sėkmingai, nes turėjo sukaupusi rezervinį fondą. Šiuo metu rusų ekonomikos analitikai kritikuoja Dmitrijaus Medvedevo vyriausybę už tai, kad ji dabartinę ūkio krizę bando spręsti tomis pačiomis priemonėmis kaip 2008 metais. Ekonomistų nuomone, tos priemonės netinka, nes dabartinė krizė yra daug rimtesnė.

Prie šio atsakymo reikėtų pridurti ir tą faktą, kad, anot rusų analitikų, pats V. Putinas niekada nesidomėjo ekonomika, nes ekonominiai klausimai jam yra neįdomūs. Jis tik klausdavo, ar yra pinigų biudžete. Kaip žinia, iki pernai metų pinigų visada buvo.

Nukritusios naftos kainos pirmiausia parodė  tai, kad V. Putino režimas per 15 metų nieko nepadarė, kad šalies ūkis nebūtų grindžiamas vien žaliavų eksportu. Juk nereikia įrodinėti, kad daug naudingiau eksportuoti ne medieną, bet baldus, ne naftą, bet jos produktus. Kita vertus, galima ir pateisinti tokį  neveikimą – juk kam užsiiminėti ūkio reformomis, jei ir be jų pinigų buvo į valias.

Tačiau nukritusios naftos kainos parodė ir kitką. Jos apnuogino režimo požiūrį į privatų  verslą kaip į valstybės valdomos ekonomikos priedėlį. Per visą savo gyvavimą šis režimas rodė nepagarbą  verslui, privačiai nuosavybei, privačiai iniciatyvai. KGB karininkams yra, matyt, sunku suvokti, kad stambusis verslas gali būti ne valstybės rankose, tačiau rusų ekonomistai dabar skaičiais parodo, kad valstybinė kompanija „Rosneft“ valdoma daug kartų blogiau nei iš Michailo Chodorkovskio atimta kompanija „Jukos“.

Dabar vykstantį ekonomikos aukojimą politikai galima aiškinti ir tuo, kad, anot rusų analitikų, Kremliuje sėdintys žmonės, o ir pats V. Putinas, dabartinį naftos kainų  nukritimą laiko laikinu reiškiniu. Tiesiog reikia palaukti keletą  metų, kol naftos kainos, V. Putino žodžiais, neišvengiamai pradės kilti. Toks Kremliaus nusiteikimas greičiausiai yra saviapgaulė, nes daugybė pasaulio ekonomikos ekspertų aukštų naftos kainų artimiausiu laiku neprognozuoja.

Tad jei nafta dar ilgą laiką nebrangs, ką darys Rusijos valdžia? Kremliaus propagandos neveikiamiems rusų ekonomistams yra akivaizdu, kad valstybės valdomos kompanijos neištemps šalies iš tos duobės, į kurią ją  įstūmė V. Putino režimas. Vienintelė viltis – privatus verslas, jo iniciatyvumas ir veiklumas. Tačiau ar rizikuos rusų verslininkai savo pinigais ir asmenine gerove? Juk 15 metų jie matė valdžios požiūrį į verslą.

Dar svarbesnis klausimas – ar V. Putino režimas yra pajėgus suprasti, kad ne valstybinis, o privatus kapitalas gali gelbėti šalies ekonomiką ir ar režimas gali ne tik atleisti varžtus (t.y. sumažinti teisėsaugos institucijų spaudimą verslui), bet ir skatinti privatųjį verslą – kredituoti, paremti inovacijas?

Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad Kremlius ir toliau pirmenybę teikia savo geopolitiniams tikslams. V. Putinui yra daug kartų svarbiau tapti nugalėtoju Donbase ir Ukrainoje nei užsiimti nuobodulį keliančia ekonomikos reforma. Rusijos ekonomistų nuomone, dabartinėje būklėje šios šalies ūkis gali ištverti metus pusantrų. Tad laiko V. Putino geopolitiniams žaidimams dar yra.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...