captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Nors lūšių daugėja, jos tebėra ypatingas mūsų rūpestis

Esame vasaryje. Kiekviena jo diena neša mus vis labiau į šviesą ir arčiau pavasario. Ar šios dienos mus nuneš į žiemą, pasakyti sunku. Dar neatsižadėkime žiemos, nes vasaris – jos mėnuo. Tačiau, kuo toliau, tuo sunkiau patikėti žiemos galiomis. Ar gali būti, kad tikros žiemos taip ir neregėsime?
Scanpix Sweden nuotr.
Scanpix Sweden nuotr.

Esame vasaryje. Kiekviena jo diena neša mus vis labiau į šviesą ir arčiau pavasario. Ar šios dienos mus nuneš į žiemą, pasakyti sunku. Dar neatsižadėkime žiemos, nes vasaris – jos mėnuo. Tačiau, kuo toliau, tuo sunkiau patikėti žiemos galiomis. Ar gali būti, kad tikros žiemos taip ir neregėsime?

Šiltųjų žiemų ciklas dar nesibaigė, tad tokia šiemetė žiema yra lyg ir logiška. Tačiau kokia neįprasta ji mums! Beje, jei kas nors galvoja, kad visame pasaulyje neliko žiemos, tegul pasižvalgo po šiaurės pusrutulio kraštus – kiek ten atseikėta sniego ir šalčio. Nuo sniego vaduojasi Amerikos šiaurė, šalčiai stingdo Sibiro platybes. Net ir Lietuvoje kai kur sniego yra.

Tiesa, kitur laukai pliki, juose želmenis skabo ar sugulusios ramiai atrajoja stirnos. Vasario saulė maloniai glosto žvėrių kailius, jiems čia ramu ir gera. Kai kur laukuose klyksi gulbės giesmininkės, žoliauja kurapkos. Didžiausias žiemos rūpestis ir yra toks – prarasti kuo mažiau energijos, saugoti savo ramybę ir save.

Kiekvieną panašią žiemą gyvename viltimi, kad išgyvens, pavasario sulauks kuo daugiau žvėrių ir paukščių, kad po žiemos tų, kurie galės veistis, perėti, vesti jauniklius, bus daug daugiau. Šiemet turėtų taip būti. Ar tikrai taip bus, nežinia, nes gamtoje paprastai neturėtų būti gyvūnų pertekliaus arba negalėtų būti jų daugiau nei po įprastos žiemos.

Lietuvos miškuose skaičiuojami vilkai. Šiemet tą daryti buvo skubėta, kol turime nors kiek sniego. Pernai tradiciniu laiku, vasario gale, vilkų suskaičiuoti nepavyko, nes sniegas ištirpo daug anksčiau. Antradienį vilkų ir lūšių pėdos buvo žymios – apskaitos pradžia buvo sėkminga. Antroji apskaitos diena – penktadienį.

Šie duomenys bus labai svarbūs įvertinant tikrąją vilkų populiacijos būklę. Beje, ir lūšių, nes šie reti gyvūnai tebėra ypatingas mūsų rūpestis. Dar neseniai Lietuvoje jų gyveno 40–50, dabar – tikrai daugiau. Kiek – atsakys apskaitos rezultatai.

Kol mes laukiame žiemos, baltieji gandrai tolimoje Afrikoje pakilo skristi į namus. Jų kelionė truks ne mažiau kaip pusantro mėnesio, tad tą visą laiką galime tvarkyti senus gandralizdžius, kelti naujus. Labiausiai siektina kelti gandrų lizdus medžiuose – taip Lietuvoje gandrai visada perėdavo. Žinoma, dar ir ant pastatų stogų.

Šiandien dar anksti pasakyti, kada išauš pavasaris. Tačiau, kaip sako, ratus reikia ruošti jau dabar. Pavasarį diena bus ilgesnė, bet darbų užgrius dar daugiau. Taigi gyvenkime žiemoje, bet galvokime apie pavasarį ir jam ruoškimės.

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...