captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip varžyti laisvę blogam, nepažeidus tikrų žmogaus teisių?

Kodėl Amerikoje taip laisvai prieinami šaunamieji ginklai? Ir kodėl nepavyksta sutvarkyti dalykų taip, kad psichiškai paliegę asmenys jais nepasinaudotų kruviniems nusikaltimams įvykdyti? Tai klausimai, kuriuos vėl kelia pasaulio žurnalistai – ir vėl į juos neranda įtikinamų ar bent raminančių atsakymų.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kodėl Amerikoje taip laisvai prieinami šaunamieji ginklai? Ir kodėl nepavyksta sutvarkyti dalykų taip, kad psichiškai paliegę asmenys jais nepasinaudotų kruviniems nusikaltimams įvykdyti? Tai klausimai, kuriuos vėl kelia pasaulio žurnalistai – ir vėl į juos neranda įtikinamų ar bent raminančių atsakymų.

Pasak sekmadieninės dienraščio „Welt“ laidos, „galingosios JAV ginklų pramonės interesams pastaraisiais keleriais metais pavyko kritikuojančiuosius  aplaidžią šaunamųjų ginklų kontrolę vaizduoti kaip antiamerikietiškai nusiteikusius.

Tačiau iš tiesų tikras patriotizmas atrodo kitaip. Jis negali remtis tik amerikietiškais mitais, bet turi atsižvelgti į realią padėtį dabar“, – teigė Berlyno ir Hamburgo dienraštis sekmadienį.

Londono „Times`as“ rašė, kad kai kurie komentatoriai Amerikoje linkę liūdnai nuleisti galvą ir pasiduoti. Girdi, „tokia jau neišvengiama ir niekuo nepaaiškinama dalykų prigimtis, kuri kartkartėmis leidžia prasiveržti blogiui.

Bet visa tai netiesa, – teigė laikraštis. –  Yra dalykų, kurie galėtų paaiškinti menamą amerikiečių polinkį į masines žudynes. Ir yra kabai daug, ką būtų galima padaryti, kad sumažetų tokių nusikaltimų dažnumas“, – įsitikinęs Londono laikraštis.

Tau kuo gi galima paaiškinti šitą „amerikiečių polinkį į masines žudynes“?

Štutgarto laikraštis „Sonntag Aktuell“ priminė, jog „Amerika nėra vienintelė šalis, kurioje pasimaišiusio proto žmonės nori savo košmarus paversti tikrove. Tik niekur kitur jiems nesudaromos tokios sąlygos taip lengvai tai įgyvendinti“.

O kodėl, galima paklausti?

Ogi todėl, pasak Paryžiaus dienraščio „Monde“, kad „JAV konstitucijoje  įtvirtinta teisė nešioti ginklą virto individualia prerogatyva. Šioje plačioje šalyje dažniau pasikliaujama savimi pačiu negu policija.

2008-aisiais Aukščiausiasis teismas savigyną paskelbė esant pamatine teise. Esant tokiomis aplinkybėmis nerealu galvoti, kad amerikiečiai imtųsi keisti savo Konstituciją.

O vis dėlto įmanoma riboti ginklų turėjimą ir jį griežčiau kontroliuoti. Tačiau tam trūksta pilietinės valios. Galingoji Nacionalinė šautuvų asociacija turi daug pinigų ir priešinasi kiekvienam šautuvų įsigijimo ir laikymo apribojimui. Jos argumentas: „Ne ginklai, bet žmonės žudo“.

Vis dėlto - neginkluoti žmonės žudo mažiau“, – baigė savo komentarą Paryžiaus dienraštis.

Amerikos dienraščio „New York Times“ nuomone, „dramą sudaro ne tik išprotėjėlių siautėjimai. Per pastaruosius šešis mėnesius daugiau amerikiečių žuvo dėl ginkluotų užpuolimų ir savižudybių nei dėl per pastaruosius 25 metus įvykdytų teroristinių išpuolių. Tai kągi galime padaryti?“

Tada laikraštis išvardijo keletą priemonių ginklų įsigijimui ir disponavimui  jais suvaržyti ir baigė primindamas Amerikos prezidento žodžius:

„Mes pastaraisiais metais patyrėme per daug tokių tragedijų“, – sakė prezidentas B. Obama ašarų kupinoje kalboje per televiziją. Jis, žinoma, turi tiesos, tačiau liūdesys negali problemos išspręsti. Reikia keisti politiką“, – siūlė pagrindinis Niujorko dienraštis.  

Anot Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „labiausiai gniuždantis dalykas dėl Konektikuto pradinėje mokykloje įvykdytų masinių žudynių yra tas, kad didelė amerikiečių dalis, atrodo, su tokiais kruvinais veiksmais jau seniai susitaikė. [...]

Tuo tarpu ginklų lobis skelbia, jog nuo tokių žudynių apsisaugoti padėtų ne griežtesni, o liberalesni įstatymai. Jeigu visiems būtų leidžiama nešiotis paslėptus ginklus, tai visi nuo pamišėlių galėtų ir apsiginti. Tačiau tai primityvi logika“, – teigė Ciuricho laikraštis ir tęsė:

„Ką iš tikrųjų galima daryti prieš tokius veiksmus, savo pavyzdžiu parodė Australija. Ten konservatyvi valdžia po Port Artūro žudynių 1996 m. priėmė daug labiau apribojantį šaunamųjų ginklų įstatymą. Nuo to laiko nebebuvo pamišėlių išpuolių – po to, kai per 18 ankstesniųjų metų jų įvyko net 13. 

Niutauno kraujo žygio įkandin išryškėja bendresnė politinė drama, kurioje Jungtinės Amerikos Valstijos įstrigusios. Dvi ideologiškai užkietėjusios stovyklos viena kitą blokuoja ir neleidžia imtis protingesnių sprendimų. Tuo tarpu visuomenė pripranta prie to, kad politika gali dėl gresiančių pavojų tik padėtį apraudoti, bet negali tiems pavojams užkirsti kelio“, – rašė Šveicarijos dienraštis.

Tačiau sprendimų vis dėlto būti gali, - įsitikinęs Berlyno „Tagesspiegelis“ ir dėstė: „Savo antrojoje kadencijoje B. Obama gali jaustis laisviau nei bet kada anksčiau. Jis nebeturi rūpintis dėl savo perrinkimo ir gali daug mažiau nei per praėjusią rinkimų kovą atsižvelgti į abejotinus interesus.  

Užtat dabar kaip prezidentas jis ir galėtų vadovauti debatams dėl ginklų. Ne dosniai žadėdamas, jog užkirs kelią kitoms, būsimoms žudynėms. Tai būtų naivu. Tačiau vedamas įsitikinimo, kad vis daugiau ir vis mirtinesnių ginklų Amerikos jokiu būdu nepadarys saugesnės.

Kam reikia automatinių ginklų su šimto šovinių dėtuvėmis? Niekam. Juokdarys tas, kuris sakytų priešingai. Ir būtų kvailystė sėdėti toliau sudėjus rankas“.

Taip rašė Berlyno „Tagesspiegelis“, o Frankfurto dešiniųjų dienraštis „Allgemeine“ irgi pažymėjo, jog „B. Obamos dabar nebekankina rūpestis dėl perrinkimo“, užtat jis per savo antrąją kadenciją ginklų kontrolės klausimu galėtų pasistengti atlikti daugiau, negu tai padarė per savo pirmąją kadenciją, kur jo „inicviatyva ta linkme buvo kukli“.

Bet kairiųjų dienraštis „Frankfurter Rundschau“ apgailestaudamas pažymėjo, kad „ginklų lobis Jungtinėse Amerikos Valstijose kalbės apie apgailėtiną vienatinį atvejį ir užkirs kelią bet kokiam šaunamųjų ginklų reguliuojančių švelnių  įstatymų sugriežtinimui.

Šia prasme amerikiečiai tokie pat neracionalūs kaip mes vokiečiai dėl greičio limitų. Nes laisvą be apribojimų lėkimą automobiliu mes, laisvi piliečiai, suprantame kaip savo tapatybės dalį – kiekvieną sunkią eismo avariją mes nuvertiname kaip gailesčio vertą, bet visiškai atskirą ir su nieku kitu nesusijusį įvykį“, – rašė Frankfurto dienraštis.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...