captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Kodėl sustiprėjo karo veiksmai Rytų Ukrainoje?

Kodėl suintensyvėjo karo veiksmai Rytų Ukrainoje? Ukrainiečių kariškiai praneša, kad Rusijos kariuomenė puola ne tik Donecko oro uosto, bet praktiškai visomis kryptimis. Tuo būdu visos kalbos, kad žiemos metu karo veiksmai bus tik rusenantys, liko panašios į muilo burbulus. Vėl vyksta aršūs mūšiai, žūsta ne tik kariškiai, bet ir civiliai gyventojai.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kodėl suintensyvėjo karo veiksmai Rytų Ukrainoje? Ukrainiečių kariškiai praneša, kad Rusijos kariuomenė puola ne tik Donecko oro uosto, bet praktiškai visomis kryptimis. Tuo būdu visos kalbos, kad žiemos metu karo veiksmai bus tik rusenantys, liko panašios į muilo burbulus. Vėl vyksta aršūs mūšiai, žūsta ne tik kariškiai, bet ir civiliai gyventojai.

Kodėl būtent dabar V.Putinas nusprendė pradėti puolimą? Vieno paaiškinimo nėra. Pirmiausia paminėtinas bendras aiškinimas, pagal kurį invaziją į Ukrainą Kremlius pradėjo todėl, kad siekė sustiprinti silpstantį dabartinio režimo legitimumą. Pavartykite 2013 metų laikraščius – juose rasite ne vieną antraštę apie chaoso apraiškas Rusijoje. Jau tais metais paaiškėjo, kad ekonomika pradėjo lėtėti, nors naftos kaina buvo 110 dolerių už barelį. Paties V. Putino reitingai 2013 m. pavasarį buvo apie 30 proc.

Sočio olimpiados, matyt, neužteko, nes būtent jos metu, kaip tvirtina kai kurie ekspertai, V. Putinas surengė nedidelės grupės žmonių iš valdžios elito pasitarimą. Jame Rusijos valdovas paklausė, ar šalies ekonomika yra pajėgi atlaikyti galimas sankcijas dėl Krymo prisijungimo. Atsakymas buvo teigiamas.

Krymo užgrobimas, paminant visas Rusijos pasirašytas sutartis dėl pagarbos Ukrainos teritoriniam vientisumui, sukėlė sunkiai suvokiamą rusų patriotizmo bangą, o V. Putino reitingai šoko iki palubių. Režimo legitimumas buvo puikiai sustiprintas, o rusų visuomenės akys nukreiptos į Ukrainą, kurioje amerikiečiai pradėjo puolimą prieš Rusiją. Kremliaus propaganda kol kas dirba gerai – sausio mėnesį buvo paskelbti sociologinių tyrimų duomenys, pagal kuriuos dauguma rusų mano, kad šiuo metu yra sustiprėjęs amerikiečių kišimasis į Rusijos vidaus reikalus.

Apsiaustos tvirtovės jausmas Kremliui yra verkiant reikalingas, todėl karo veiksmai Rytų Ukrainoje sustiprėjo tam, kad toliau palaikytų eilinių rusų dėmesį ten, kur puola priešai, t. y. amerikiečiai, nes vidaus gyvenime dėmesį patraukiančių, o tuo labiau gerų naujienų nėra. Juk Kremliaus valdomos televizijos negali kalbėti apie kylančias kainas, uždaromas ligonines, nutraukiamus priemiestinių traukinių reisus.

Tačiau šis aiškinimas atsimuša į kontrargumentą, jog šiuo metu padėtis šalies viduje nėra tokia tragiškai bloga, kad reikėtų siekti nukreipti nuo jos dėmesį karo veiksmais Ukrainoje. Rusai kol kas pajuto tik nedidelę dalį to, kas jų dar laukia, nes ekonomikoje yra stiprus inercijos veiksnys. Neigiamos šalies ūkio tendencijos ypač sustiprėjo paskutinįjį praėjusiųjų metų ketvirtį, todėl jų pasekmės pasijus tik pavasariop. Pavyzdžiui, 2014 m. iš Rusijos pabėgo kapitalo už 151 mlrd. dolerių, iš jų 73 mlrd. dolerių, t. y. beveik pusė, pabėgo paskutinįjį metų ketvirtį.

Todėl labiau įtikinantis yra aiškinimas, kad karo veiksmus Rytų Ukrainoje Kremlius sustiprino ne dėl savo šalies vidaus problemų, o dėl geopolitinių tikslų. Rusų politologo Stanislavo Belkovskio nuomone, šie karo veiksmai yra V. Putino reakcija į tuos įžeidimus, kuriuos jis patyrė iš Vakarų pusės per pastarąsias kelias savaites. Buvo atšauktas susitikimas Kazachstano sostinėje Astanoje, kur sausio 15 d. Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai turėjo svarstyti įvykius Donbase, o taip pat V. Putinas nebuvo pakviestas į Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-mečio minėjimą, nors prieš 10 metų jis buvo Aušvico išlaisvinimo minėjimo pagrindinė žvaigždė.

Anot S. Belkovskio, V. Putinas siekia Vakarų lyderiams parodyti, kad karo ir taikos likimas Ukrainoje yra jo rankose. Siekdamas priversti Vakarų lyderius sėsti prie derybų stalo ir derėtis su juo kaip lygiaverčiu partneriu, V. Putinas gali imtis ir šantažo – pavyzdžiui, pradėti karinį žygį Charkovo ar Krymo pusėn.

Deja, tuo metu, kai V. Putinas žaidžia kruvinus geopolitinius žaidimus, Rusijos ekonomika nenumaldomai rieda į pražūtį. Kremlius gali apkvailinti savo piliečius, tačiau rinkos apkvailinti negali. Kapitalas nebėgtų iš šalies, kur jam būtų sąlygos siekti pelno.

Ar ne iš baimės, kad Rusijos ūkis žlunga, Europos Sąjungoje prasidėjo kalbos apie sankcijų švelninimą? Tačiau ar tai nereiškia, kad V. Putino šantažas veikia?

Komentaras skambėjo per LRT Radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...