captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šviesesni Europos plotai

Europos ūkio padangėje matyti ir prošvaisčių. Bent taip galima spręsti iš dviejų straipsnių dienraštyje „Washington Post“. Viename rašoma, kad nors Europą kankina nedarbas, yra joje vietų, kur gyvenimas ne toks jau blogas. Anot kito straipsnio, Europos vadovai ėmėsi svarbaus žingsnio euro zonos finansų krizei spręsti.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Europos ūkio padangėje matyti ir prošvaisčių. Bent taip galima spręsti iš dviejų straipsnių dienraštyje „Washington Post“. Viename rašoma, kad nors Europą kankina nedarbas, yra joje vietų, kur gyvenimas ne toks jau blogas. Anot kito straipsnio, Europos vadovai ėmėsi svarbaus žingsnio euro zonos finansų krizei spręsti.

„Kai žodžiai „darbas“ ir „Europa“ šiomis dienomis pasitaiko tame pačiame sakinyje, tai geros žinios nesitikėk“, – rašė žurnalistė Olga Khazan ir tęsė:

„Praėjusį mėnesį bedarbystė euro zonoje pasiekė rekordą – beveik 11,5 procento darbingo amžiaus žmonių, kitaip sakant, truputį daugiau nei 18 milijonų buvo bedarbiai. Ispanijoje ir Graikijoje darbo neturi daugiau nei pusė visų jaunųjų galinčių dirbti.

Apmaudas dėl ekonomikos būklės ant kojų sukėlė į smurtą linkusius kraštutinius dešiniuosius Graikijoje, sukėlė ir protestus dėl darbo vietų sumažinimo Ispanijoje. Neseniai ten istoriniuose rūmuose ir pilyse įrengtų liuksusinių „Parador“ viešbučių darbuotojai streikavo.

Vis dėlto ne viskas juoda – kai kuriose Europos šalyse padėtis netgi iš dalies rožinė. Kaip rodo nauja ataskaita, kurią paskelbė Europos Sąjungos įsteigtas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, užimtumas mažiausiose Europos valstybėse – Maltoje ir Liuksemburge – netgi dramatiškai paaugo per visus nuosmukio metus. Vokietija, Lenkija ir Austrija taip pat rodo augimą.

O tokios valstybės kaip Estija ir Latvija, kurios iškentėjo pačius blogiausius recesijos metus, nuo 2008-ųjų iki 2010-ųjų, atsigavo ir dabar kuria naujas darbo vietas. Tik Airijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje užimtumas visus pastaruosius ketverius metus dramatiškai mažėjo.

Kaip pažymėjo Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, Baltijos respublikos, ypač Estija, rodo teigiamus pakilimo iš gilios nuosmukio duobės ženklus, tačiau užimtumo lygiai eurozonos „periferijoje“ bei Slovėnijoje per paskutinius dvejus metus smuko toliau.

Graikijai, Portugalijai ir Slovėnijai pagrindinis užimtumo sumažėjimas įvyko per pastaruosius dvejus metus (2010–12), o ne per krizės laikotarpį“.

Kitame to paties laikraščio straipsnyje Howardas Schneideris rašė, jog „Europos vadovai gruodžio 13-ąją sutarė dėl bendro regiono pagrindinių bankų reguliavimo – tai esąs svarbus žingsnis sprendžiant euro zonos jau trejus metus trunkančią finansų krizę.

Finansų ministrai sutiko, kad Europos centrinis bankas perims tam tikrą valdžią apie 180 bankų, laikančių daugiau nei 90 procentų 17-os euro zonos šalių narių, taip pat ir kitų norinčių prisidėti Europos Sąjungos valstybių, turto.

Šitokio „vieningo priežiūros mechanizmo“ sukūrimas turėtų laikui bėgant praskinti kelią tolesnei Europos finansų sistemos atkūrimo stadijai – būtent, visavertės bankų sąjungos įsteigimui. Šioje bankų sąjungoje dalyvaujančios šalys dalytųsi išlaidomis, susijusiomis su indėlių draudimu ir stambiais bankų nemokumo atvejais. 

Europos finansų krizę iš dalies sukėlė tokių šalių, kaip Airija ir Ispanija, nesugebėjimas su tokiomis išlaidomis susitvarkyti savomis jėgomis. Vieno bendro prižiūrėtojo paskyrimas ir bendrų taisyklių numatymas yra būdas nuraminti turtingesnes šalis, kaip antai Vokietija, kad vietos reguliuotojai neatleis priežiūros vadelių tik tam, jog patenkintų kurios nors šalies vidaus politinius ar ekonominius interesus.

Europos centrinio banko vykdoma euro zonos bankų priežiūra taip pat yra dalis platesnio plano leisti Europos gelbėjimo fondui teikti pinigus  tiesiogiai sunkumus patiriantiems bankams, užuot teikus paskolas vyriausybėms, nes toks planas galėtų reabilituoti Ispanijos bankininkystės sektorių, neprisidėdamas prie Ispanijos vyriausybės skolos didinimo“.

„Šį finansų ministrų gruodžio 13-osios nutarimą dar turi patvirtinti vyriausybių ir valstybių vadovai aukščiausiojo lygio susitikime, taip pat ir Europos Parlamentas. Susitarimas įsigalios 2014-aisiais. Didžioji Britanija, kuri nepriklauso pinigų sąjungai, tikimasi, išlaikys savo reguliavimo sistemą didžiausiajam Europos finansų sektoriui.

Europos pareigūnai pranešime spaudai teigė, kad šis nutarimas ženklina didelį žingsnį į priekį euro zonos šalių bendradarbiavime ir neutralizuoja  tam tikrus procesus, kurie stūmė pinigų sąjungą subliuškimo link“, – rašė Howardas Schneideris dienraštyje „Washington Post“.

Tuo poslinkiu džiaugėsi Talino dienraštis „Eesti Päevaleht“, rašydamas, kad „Europa žengė dar vieną žingsnį bankų sąjungos link: finansų ministrai sutarė, kad Europos centrinis bankas perims dviejų šimtų didžiausių euro zonos bankų priežiūrą.

Kol bankų sąjunga taps realybe, dar truks laiko, tačiau kryptis tvirta – ir Europos Sąjunga stiprina savo bendradarbiavimą. Aišku, gali būti dar daugiau idėjų integracijos stiprinimui, pvz., finansų ministerijos euro zonai sukūrimas arba bendras biudžetas, tačiau šie projektai, manytina, atidedami iki laiko po Vokietijos parlamento rinkimų kitą rudenį.

Kompetencijų perdavimas Briuseliui yra opi tema, kurios artėjant rinkimams mieliau privengiama, idant nebūtų pilama vandens ant euroskeptikų malūno“.

Kiti laikraščiai irgi šį poslinkį sveikino, tik Paryžiaus dienraštis „Monde“ pažymėjo, kad Vokietija „kol kas atmeta bankų sąjungą“, nors, laikraščio nuomone, „ji pageidautina“.

Nyderlandų dienraštis „Telegraf“ apgailestavo, kad „britai ir švedai neprisideda“, be to, „didžiausias trūkumas“ tas, kad „Europos centrinis bankas prižiūrės tik porą šimtų tarptautiškai dirbančių bankų, o šešis tūkstančius mažesniųjų bankelių ir toliau prižiūrės tik atitinkamų šalių centriniai bankai“.

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...