captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. V. Adamkaus biblioteka bus Kaune, o kur – B. Obamos?

Lietuvoje – ir būtent jo gimtajame Kaune – kuriasi Valdo Adamkaus prezidentinė biblioteka. Nors prezidentų jau turėjome apie pustuzinį, mūsų valstybėje tai bus pirmoji tokia. O savo kilmės krašte ši, Amerikoje prasidėjusi, tradicija ir vėl gali įsikūnyti ne kitur, bet Čikagoje.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Lietuvoje – ir būtent jo gimtajame Kaune – kuriasi Valdo Adamkaus prezidentinė biblioteka. Nors prezidentų jau turėjome apie pustuzinį, mūsų valstybėje tai bus pirmoji tokia. O savo kilmės krašte ši, Amerikoje prasidėjusi, tradicija ir vėl gali įsikūnyti ne kitur, bet Čikagoje.

Joje ne tik V. Adamkus praleido nemažą savo profesinio gyvenimo dalį, bet ir dabartinis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama išėjo savo politinio gyvenimo mokyklą.   

Kaip praneša Čikagos verslo portalas „Crain‘s“ ir Čikagos universiteto žinių svetainė „UChicagoNews“, šis miestas yra vienas iš trijų pretendentų tapti vietove, kurioje įsisteigtų B. Obamos prezidentinė biblioteka.  Ir, aišku, šie portalai pabrėžia Čikagos privalumus ir miesto glaudžias sąsajas su JAV prezidentu.  

Kiti du pretendentai yra Havajai, kuriuose B. Obama 1961 m. gimė, ir Niujorkas, kuriame 1983 m. baigė Kolumbijos universitetą ir paskui dvejus metus dirbo to miesto tarptautinių verslo santykių ir infrastruktūros gerinimo srityse.

Tik po to B. Obama pirmą sykį persikėlė į Čikagą, kur 1985–1988 m.  darbavosi kaip vienos religinės (katalikiškos) nepasiturinčių žmonių bendrijos plėtros direktorius ir panašių nevyriausybinių organizacijų aktyvistas. Jis kūrė jaunuolių parengimo darbui, stojimui į universitetą ir nuomininkų teisių gynimo programas.      

1988 m. B. Obama įstojo į Harvardo universiteto prie Bostono teisės mokyklą, o ją su aukščiausiu pagyrimu baigęs 1991-aisiais sugrįžo į Čikagą, kur buvo pakviestas lektoriauti Čikagos universiteto teisės mokykloje. Ten jis dėstė iki 2004-ųjų,  užsiimė ir privačia teisės praktika, dalyvavo savanoriškoje pilietinės visuomenės stiprinimo veikloje.

1997 m. jis buvo išrinktas į Ilinojaus valstijos Senatą, o 2004 m. – į Jungtinių Valstijų Senatą, abu kartus daugiausia Čikagos rinkėjų balsais. Taigi iš visų Jungtinių Valstijų miestų bene Čikagoje B. Obama paliko pačią stipriausą savo veiklos žymę.

Žinoma, gal išskyrus Vašingtoną, į kurį persikėlė, 2008 m. jį išrinkus ir 2012 m. perrinkus JAV prezidentu. Bet Vašingtone, kur rezidavo visi iki vieno Amerikos prezidentai, kol kas dar nė vieno jų prezidentinės bibliotekos nėra.

Todėl Čikaga lieka realiausia kandidate B. Obamos bibliotekai įkurti, ir jau siūlomos trys konkrečios vietos pietinėje Čikagos dalyje, kurios piliečių, ypač juodaodžių, motyvacijai ir gerovei skatinti B. Obama daugiausia pasitarnavo ne tik kaip savanoriškas bendruomenės organizatorius, bet ir kaip teisininkas bei politikas.

Kaip sakė Susan Sher, Čikagos universiteto rektoriaus Roberto J. Zimmerio vyriausioji patarėja, šios bibliotekos įkurdinimas Čikagos pietinėje pusėje suteiktų retą galimybę atgaivinti kaimyninių bendrijų ekonomiką ir pagerinti viso rajono infrastruktūrą bei parkus: „Mes lauksime tolesnių vietos žmonių pasiūlymų dėl dviejų numatytų vietų bibliotekai, kuri globaliai pritrauks norinčius mokytis ir veikti.“

Pasak portalo „UChicagoNews“, Čikagos universiteto užsakyta Andersono ekonomikos grupės studija nustatė, kad bibliotekos metinis poveikis galėtų sieki 220 mln. dolerių, įskaitant 1900 nuolatinių darbo vietų ir 3280 darbų statybose. „Biblioteka kasmet pritrauktų 800 tūkst. lankytojų, kurie išleistų 31 mln. dolerių kaimynystės maitinimo ir kitose prekes bei paslaugas teikiančiose bendrovėse, taip leisdami susikurti 41 naujam restoranui ir parduotuvei“, – rašoma šiame portale.

„Taigi B. Obamos prezidentinė biblioteka pietų Čikagoje pagyvintų tos daugiausia neturtingų juodaodžių, ispanakalbių ir baltųjų gyvenamos miesto dalies ekonmiką, kultūrinį gyvenimą ir piliečių gyvenimą jame, įkvėptų jaunus žmones ir pagerbtų prezidento B. Obamos palikimą“, – teigiama tarp piliečių platinamoje peticijoje prezidentui B. Obamai ir pirmajai poniai Michelle, raginančioje apsispręsti už bibliotekos įkurdinimą būtent Čikagoje.

Prezidentui ir jo žmonai apsispręsti dar yra laiko, nes jo kadencija baigiasi tik už dvejų metų, o pačioje Čikagoje dėl tinkamiausios vietos kovoja jau kelios interesų grupės. Kaip galėtų paliudyti ir V. Adamkus, Čikagoje vidaus politikos kovos su finansinių interesų ir teisiniasis niuansais yra tokios įnirtingos, kad net ir prezidentui pareiškus norą, galutinis to pageidavimo apipavidalinimas ir įgyvendinimas gali nusitęsti metų metus.    

Nuo savęs dar pridursime, kad tarp B. Obamos ir V. Adamkus kai kuriais atžvilgiais yra panašumų. Nors jų politinės pažiūros skiriasi – B. Obama daugiau kairysis, beveik socialdemokratiškas liberalas, o V. Adamkus – centro dešinysis, abu turi didžiulės tarptautinės patirties. B. Obama jos sėmėsi Havajuose, kitur Amerikoje, Indonezijoje ir Kenijoje, o V. Adamkus – ne tik įvairiais laikotarpiais  Lietuvoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir Vakarų Europoje bei ypač Jungtinėse Valstijose.

Šiuo metu Amerikos politikoje įdomiausia, kas bus B. Obamos įpėdinis? Nors Hillary Clinton dar nepaskelbė savo ketinimo siekti nominacijos, demokratų partijoje ji jau laikoma stipriausiu, jei ne vieninteliu varžovu. Taip bent mano svetainės „Bloomberg“ apžvalgininkas Jonathanas Bernsteinas.

Taip, kai kas, pavyzdžiui, ne tik kairiųjų liberalų portalo „New Republic“, bet ir dešiniųjų „American Conservative“ ir net „New York Times“ vienas kitas apžvalgininkas laiko H. Clinton per daug susijusia su Volstryto interesais. Užtat, jų nuomone, demokratams išeitų į naudą, jeigu su ja dėl nominacijos pakovotų, tarkim, Masačusetso senatorė Elizabeth Warren, populistiškai pasisakanti prieš didžiųjų bankų gelbėjimą.

Tačiau niekas neduoda poniai E. Warren šansų laimėti prieš ponią H. Clinton, o jeigu pastaroji iš tiesų taptų demokratų partijos kandidate, kaip atrodo vis labiau tikėtina, tai respublikonai atsidurtų didelėje bėdoje.

Nors jie šiuo metu valdo visą Kongresą – ir Atstovų Rūmus, ir Senatą – tokio ryškaus kandidato kaip H. Clinton tarp jų nematyti. Yra tik vieno buvusio prezidento sūnus ir kito brolis Jebas Bushas, tačiau, kaip rašo kai kurie ne tik dienraščio „Washington Post“, bet ir portalo „American Conservative“ bendradarbiai, amerikiečiai dinastijas nelabai vertina. Net ir Johnas F. Kennedy buvo tik pirmas ir paskutinis tos didelės giminės prezidentas, jo broliams Robertui ir Edwardui bei kitiems šeimos nariams prezidentūra arba nešvietė, arba jiems nesisekė jos gauti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...