captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Mokslinis žinojimas ir politinis veikimas

Sausio pradžioje iš pareigų atsistatydino Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas, žinomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Tiesa, praėjus kelioms dienoms pats premjeras patikslino, kad ponas S. Jakeliūnas ne atsistatydino, bet buvo paprašytas atsistatydinti, tačiau vargu ar yra labai svarbu žinoti, kaip buvo iš tikrųjų.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Sausio pradžioje iš pareigų atsistatydino Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas, žinomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Tiesa, praėjus kelioms dienoms pats premjeras patikslino, kad ponas S. Jakeliūnas ne atsistatydino, bet buvo paprašytas atsistatydinti, tačiau vargu ar yra labai svarbu žinoti, kaip buvo iš tikrųjų. Daug svarbesnė yra pati žinia, kad Vyriausybės vadovo komandą paliko rimtas ekspertas ir paliko, jo žodžiais, todėl, kad pamatė savo veiklos beprasmiškumą – į jo patarimus buvo neatsižvelgiama ir jam premjero komandoje tiesiog nebeliko kas veikti.

S. Jakeliūno interviu LRT televizijai išspausdino beveik visi interneto portalai. Aš jį būtinai panaudosiu mokymo procese, nes tame pokalbyje išsakytos mintys gerai iliustruoja problemą, kurią jau seniai sprendžia ir niekaip neišsprendžia politikos mokslas – kaip socialiniai mokslai panaudojami viešojoje politikoje, kaip reikėtų bei derėtų juos naudoti.

Atrodytų, kokia čia problema – mokslininkai pateikia rekomendacijas, o politikai pagal jas priima sprendimus. Tačiau čia susiduriame su prieštaravimu, kurį politikos mokslas užfiksavo jau seniai. Viena vertus, mes, piliečiai, norime, kad politikai savo sprendimuose remtųsi ne ekstrasensais ar astrologais, o mokslininkais, kad viešoji politika būtų nuodugniai ištirta, pagrįsta moksliniais duomenimis. Kita vertus, mes norime, kad viešoji politika būtų formuojama demokratiškai, t.y. norime, kad politikai atsiklaustų ir mūsų, piliečių, kad nesiremtų tik ekspertų nuomone. Statyti ar ne naują atominę elektrinę Lietuvoje? Kaip pilietis aš nenoriu atsakymo į šį klausimą paieškų palikti tik ekspertams ir politikams, noriu pats dalyvauti, t.y. noriu referendumo.

Tačiau šiuo prieštaravimu tarp moksliškumo ir demokratiškumo socialinių mokslų panaudojimo viešojoje politikoje problema nesibaigia. Visi žinome, kad moksle nėra galutinės tiesos, o nusistovėjusias tiesas mokslas nuolat kritiškai peržiūri ir jas griauna, jei tik jos neatlaiko naujų argumentų. Todėl kitas mokslo panaudojimo politikoje problemos aspektas – kaip turi elgtis politikai, jei ekspertai tuo ar kitu klausimu nesutaria, jei jie pateikia skirtingas ar net visiškai priešingas nuomones? Juk turime ekspertų nuomonę, kad atominė elektrinė Lietuvai yra būtinai reikalinga, tačiau turime ir nuomonę, kad ji visiškai nereikalinga. Vyresnieji turėtų prisiminti prieš dvidešimt metų vykusią ekspertų diskusiją, pririšti mūsų litą prie dolerio ar ne. Rimtų argumentų turėjo abi pusės, tačiau tuometinis politinis elitas nusprendė pririšti ir, kaip parodė laikas, nusprendė teisingai.

Kaip turėtų elgtis politikai, kai ekspertų nuomonės radikaliai išsiskiria? Žinomas danų politologas Erikas Albaekas mano, kad demokratinėje visuomenėje įvairūs požiūriai ir skirtingi moksliniai argumentai turi teisę būti išgirsti ir patikrinti viešosios diskusijos sąlygomis. Ar daug regime viešai diskutuojant dėl atominės elektrinės? Skirtingas ekspertų nuomones žinome, tačiau dabartinis politinis elitas savo nuomonės vis nepasako.

Dar vienas mokslo panaudojimo politikoje aspektas yra pačių politikų noras ar nenoras įsiklausyti į ekspertų patarimus. S. Jakeliūnas tiesiai sako, kad jo patarimus Vyriausybė girdėjo tik vienu – euro įvedimo – klausimu. Visi kiti patarimai dėl mokesčių, pensijų, švietimo reformų buvo negirdimi. Finansų ekspertas daro išvadą, kuriai sunku nepritarti – ši Vyriausybė nėra motyvuota daryti esminių pakeitimų.

Taigi, panašu, kad bent jau socialdemokratai yra patenkinti savo reitingais ir nėra suinteresuoti imtis esminių reformų, nes jos gali pakenkti partijos populiarumui. Eilinį kartą pasitvirtina senas teiginys, kad pirmasis politikų tikslas yra laimėti kuo daugiau balsų rinkimuose, o visa kita jų veikla yra tik priemonės šiam tikslui siekti.

Tokį valdančiosios daugumos nusiteikimą nieko esmingo nedaryti mato ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, sausio 7 dienos spaudos konferencijoje pasakiusi, kad jokių reformų iš dabartinės valdžios nesitiki ir net nelinki jai jų daryti, nes Vyriausybės teikiamų siūlymų Prezidentė nelaiko rimtomis reformomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...