captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Graikija vėl dėmesio centre

Sausio 25-ąją skolų prislėgtoje Graikijoje vyks paankstinti rinkimai, kuriuos gali laimėti kairieji populistai. Kas tada būtų Graikijai, kitoms euro zonos šalims ir visai Europai? Štai viena svarbiausių pasaulio spaudos temų prieš pat Tris Karalius.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Sausio 25-ąją skolų prislėgtoje Graikijoje vyks paankstinti rinkimai, kuriuos gali laimėti kairieji populistai. Kas tada būtų Graikijai, kitoms euro zonos šalims ir visai Europai? Štai viena svarbiausių pasaulio spaudos temų prieš pat Tris Karalius.

„Kas būtų, jeigu graikai savo naujajai vyriausybei pateiktų įpareigojimą išstoti iš euro zonos“, – klausė šiaurinės Italijos dienraštis „Stampa“ ir atsako taip: „tiesioginė pasekmė, be abejo, būtų ta, kad reikėtų įvesti naują drachmą, tik ji turėtų daug mažiau pasitikėjimo.

Mėgsti eurą ar nemėgsti jo – jį įsivedusioms šalims tai reiškia tam tikrą apsaugą, kurios Graikija tuo atveju netektų ir už tai sumokėtų smarkiai didėjančia kainų infliacija“.

„Lyg to neužtektų, Graikija prisijungdama prie euro zonos sudarė tarptautiškai galiojančias sutartis, kurių negalima vienašališkai atsisakyti“, – rašė Turino laikraštis. 

Pietų Švedijos dienraštis „Sydsvenska Dagbladet“ prisibijojo, kad  „kairiųjų populistų partija „Syriza“ iš tiesų turi gerus šansus per sausio 25 d. rinkimus tapti stipriausia politine jėga. Jos vadas Alexis Tsipras pergalės atveju jau žadėjo mokesčių sumažinimą, aukštesnį minimalų atlyginimą ir naujas darbo vietas viešajame sektoriuje.

Kitaip sakant – žadėjo oro pilis. Kad šita paprasta žinia viliojanti, nėr ko stebėtis. Kita vertus, pastangos taupyti ir veržtis diržus jau irgi pradėjo rodyti šiokių tokių gerų rezultatų, ir jais būtų rizikuojama, jeigu „Syriza“ laimėtų“.

„Vokietijai nebesileidus toliau Graikijos šantažuojamai euro žlugimu, A. Tsipras prarastų savo stipriausią kortą deryboms. Nes tada Graikijos išstojimas iš euro zonos nebeturėtų griūvančių domino kaladėlių poveikio – ir pats euras būtų išlaikęs savo lig šiol sunkiausiąjį išbandymą“, – rašė Malmės laikraštis.  

Visai kitaip į dalykus pasižiūrėjo Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“. Anot jo, „daugelis ekspertų, tarp jų ir Nobelio premijos laureatai, jau ilgesnį laiką taupymo politiką Europoje vertina kaip lazdos perlenkimą. Patys europiečiai kalti dėl tokių savo rezultatų“.

„Taupymo programos ne tik graikams, bet ir ispanams atėmė ketvirtadalį jų perkamosios galios ir, be to, iškėlė jaunimo bedarbystę į stratosferines aukštumas. Ir šitos aukos nė vienu euru nesumažino įsiskolinimo. Atėjo laikas išbandyti ką nors kito“, – priėjo išvadą Prancūzijos kairiųjų laikraštis.

Angliškoje Graikijos laikraščio „Kathimerini“ versijoje rašoma, jog „taip visada buvo: opozicija pažada viena per savo rinkimų kalbas, antra savo partijos programoje, trečia ir visai kita, kai laimi rinkimus ir perima valdžios atsakomybę.

Graikijoje situaciją blogina tai, kad politikai lygiai taip pat lengvai meluoja savo tarptautiniams partneriams ir kreditoriams kaip ir savo potencialiems rinkėjams.

Taip, pvz., buvo pasirašytas memorandumas, kuris numatė keliasdešimt reformų per tam tikrą laikotarpį. Tada, tiesa, įstatymai buvo priimti, tačiau jie arba nebuvo įgyvendinti, arba tuoj pat atšaukti. Trumpai prieš pinigų iš gelbėjimo paketo pervedimą pasigirsdavo vis naujų atsiprašymų, dėl pavėluotų vyriausybės darbų vis kaltinančių kitus“.

„Užsienyje seniai jau niekas nesuprato, kaip politikas gali žadėti dalykų, kurių jis jau žinojo, kad negalės įgyvendinti, nors tuo rizikuoja savo tėvynės patikimumu“, – rašė Atėnų dienraštis.

„Graikija ne vienintelis ligonis Europos Sąjungoje“, – priminė Slovėnijos dienraštis „Dnevnik“. Ir pridėjo, kad „mažiausiai dar keturiose euro zonos šalyse gali greitai prasidėti politiniai arba ekonominiai sukrėtimai.  Prancūzijai ir Italijai Europos Komisija jau davė pakartotiną trijų mėnesių terminą savo finansams konsoliduoti“.

„Didžioji Britanija taip pat turi problemų su savo skolinimosi limitu. Ketvirtasis bėdų ryšulėlis yra Vengrija – kol kas ne tiek dėl savo ekonominių sunkumų kiek dėl stipriai autoritarinio premjero V. Orbano valdymo stiliaus, neretai vedančio prie masinių protestų prieš vyriausybę“, – rašė Liublianos dienraštis. 

„Jeigu, laimėjus Alexio Tsipro partijai ir Graikijai atsisakius griežto  taupymo politikos, šalis iš euro zonos išstotų, „būtų tai dvasinio skurdo pažymėjimas visiems Graikijos gelbėjimo politikams ir bankroto pareiškimas susivienijusiai Europai“, – rašė Neubrandenburgo dienraštis „Nordkurier“.

„O viso to pasekmė būtų domino kaladėlių viena po kitos nuvirtimas, nes Prancūzijoje ir Italijoje taip pat dedasi nepavyzdingi dalykai. Ir niekas nežino, kokie galėtų būti viso to padariniai, nes tokio kieto žingsnio, kokiu dabar gali žengti graikai, dar nebuvo ir jo atveju nieko doro nėra numatyta“, – skundėsi rytinės Vokietijos laikraštis.

Berlyne ir Hamburge leidžiamas dienraštis „Welt“ pažymėjo, jog „per 260 milijardų eurų – 80 procentų visos Graikijos skolos – guli visų pirma ant euro zonos šalių pečių“.

„Jei Graikija iš euro zonos išstotų, dalis šių pinigų būtų prarasta. Tą A. Merkel turėtų vokiečių mokesčių mokėtojui paaiškinti. Graikas A. Tsipras ir jo kompanija tai žino. Jie sėdi prie ilgesnio sverto“, – teigė Vokietijos nacionalinis laikraštis.

„Aišku, kad Graikijos išstojimas iš euro klubo nebūtų gera naujiena: kreditoriai netektų savo pinigų, naujoji Graikijos valiuta nuvertėtų iki beveik nulio, šalyje kiltų šuoliuojanti infliacija“, – rašė šiaurinės Vokietijos dienraštis „Flensburger Tageblatt“.

„Tačiau likusiai euro erdvei visa tai vis tiek būtų geriau nei kita galimybė – suteikti Graikijai pinigų nereikalaujant ko nors iš jos. Tokia politika ir kitur sužadintų panašius pageidavimus, nes ir kitų šalių vyriausybės galėtų nuo savo finansų konsolidavimo kurso atsitolinti, o tada krizė sugrįžtų greičiau nei tikėtasi“, – rašė Flensburgo dienraštis.

Pasak Bavarijos dienraščio „Landshuter Zeitung“, „Graikijos išstojimas iš euro zonos visiems dalyviams kainuotų pinigų. Bet euro bendrijai tai bent būtų būdas pagaliau nebūti verčiamai klausytis nuolatinių iš Atėnų atskambančių skundų, kad reformos jų šalį sužlugdė“.

Dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ nuomone, „pasisakantys už tolesnes Graikijos sanacijos reformas, valdantieji konservatoriai, gali atsilaikyti prieš kairiųjų populistų pažadus tik jeigu Graikijos atsisveikinimas su euru pasirodytų kaip didesnė tai šaliai blogybė“.

Čia, galima sakyti, yra viso dalyko esmė. Pranešama, jog Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras, socialdemokratų partijos pirmininkas Sigmaras Gabrielis sakė, kad Vokietija norėtų, jog Graikija eurozoneje pasiliktų, tačiau jos išėjimas šiandien nebūtų toks tragiškas, kaip tai atrodė prieš kelerius metus.
Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...