captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nobelio premijos laureato ir Estijos prezidento ginčas

Savo tinklaraštyje „Conscience of a Liberal“ – atsiminkime, kad Amerikoje liberalais save vadina švelniai kairieji, pagal Europos standartus tai būtų daugmaž socialdemokratai – Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas birželio 6-ąją paskelbė straipsniuką, pavadintą „Estiškoji rapsodija“.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Savo tinklaraštyje „Conscience of a Liberal“ (angl. Liberalo sąžinė) – atsiminkime, kad Amerikoje liberalais save vadina švelniai kairieji, pagal Europos standartus tai būtų daugmaž socialdemokratai – Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas birželio 6-ąją paskelbė straipsniuką, pavadintą „Estiškoji rapsodija“.

Jame jis, didelis taupymo politikos, kaip vienintelės ir pagrindinės priemonės krizei įveikti, priešininkas, mėgina įrodyti, kad ir Estija, dažnai laikoma tos politikos sėkmingumo pavyzdžiu, iš tiesų tokiu nėra.

Jis pateikia Eurostato lentelę, rodančią, kad nuo 2008 m. antrojo ketvirčio Estijos bendrasis vidaus produktas pradėjo smarkiai kristi dugno link. Į jį atsitrenkė 2009 m. trečią ketvirtį ir paskui tik lėtai augo iki 2012-ųjų pirmojo ketvirčio, bet šitaip augdamas pasiekė tik 2008 m. trečiojo ketvirčio lygį, dar tolokai atsilikdamas nuo prieškrizinio 2007-ųjų metų lygio.

Iš to P. Krugmanas daro tokią išvadą: „taigi, baisus – depresijos lygio – kritimas, po to reikšmingas, bet vis dar nepilnas atsigavimas. Žinoma, tai geriau negu joks atsigavimas – tačiau ar tai laikytina ekonomikos laimėjimu?“, – klausia ekonomistas, norėdamas sumenkinti biudžetinės drausmės, tuo pačiu ir jos besilaikiusios Estijos, aureolę.

Į šias pastabas piktai ir pakartotinai per „Twitter“ reagavo Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, P. Krugmano adresu pirmiausia tėkšdamas: „Rašykime apie dalykus, apie kuriuos nieko nenusimanome, būkime savimi patenkinti, rodykime savo pranašumą, rieskime nosį – juk jie tik runkeliai“. Vėliau T. H. Ilvesas pridūrė: „Matyt, užsidirbtas Nobelis reiškia, kad gali pamokslauti biudžeto temomis ir vadinti mano šalį „dykviete“. Tikriausia tai siejasi su konkurencija tarp Prinstono ir Kolumbijos universitetų“.

Nuo savęs paaiškinsime, kad P. Krugmanas Prinstono universitete dėsto, o T. H. Ilvesas Kolumbijos universitetą baigė. Tik neaišku, ką galima konkurencija tarp dviejų gerų Amerikos universitetų turi bendro su šiuo ekonomisto ir prezidento ginču dėl Estijos ūkio būklės.

Beje, reikia pastebėti, kad ekonomistas nobelininkas niekur niekada ir nepavadino Estijos – „dykviete“.

Vėliau savo tekste „Twitter“ Estijos prezidentas dar ironiškai pridūrė: „Taip, o ką gi žinome mes? Mes tik buki ir kvaili rytų europiečiai. Neapsišvietę. Bet vieną dieną ir mes suprasime. Mūsų kaltė“.

Ir priešpaskutinė T. H. Ilveso žinutė: „Apderkime rytų europiečius: jų anglų kalba bloga, jie neatsako į prašymus, bet padaro tai, ką sakė ir sutarė, kad darysią, ir jie perrenka vyriausybes, kurios yra atsakingos“.

O paskutinė žinutė tokia: „Nesu nei konservatorius, nei kairysis. Tik negaliu suvokti, kodėl sutartų Europos Sąjungos biudžeto taisyklių laikymasis pateisina pasipūtusį ir pašaipų piktdžiugiškumą mano šalies atžvilgiu“.

Kai šią apžvalgą rengėme birželio 8 d. ankstyvą popietę, į šiuos T. H. Ilveso žodžius Paulas Krugmanas dar nebuvo replikavęs. Vis dėlto nuo savęs darome išvadą, kad Estijos prezidentas, nors turėdamas pagrindo šiek tiek pagirti savo šalies ūkio politiką, gal išties per daug leidžiasi susierzinti ir svaidytis žodžiais. Tos politikos juk ir Nobelio premijos laureatas nesupliekia visiškai, jis tik teigia, – o čia, deja, jis turi tiesos, – kad Estijos atsigavimas nedidelis.

Birželio 7-ąją šio ginčo apžvalgą pateikė 40 su viršum žiniasklaidos kanalų, įskaitant ekonomistams svarbią svetainę „Bloomberg Businessweek“.

Jos autorius Ottas Ummelas pažymėjo, jog „Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva išgyveno didžiausius pasaulyje nuosmukius po to, kai dėl bendrovės Lehman Brothers Holdings žlugimo 2008 m. sprogo skolų palaikomas nekilnojamojo turto burbulas, išseko kredito srovės, susitraukė eksporto paklausa.

Šios trys šalys sumažino vidaus išlaidas ir pakėlė mokesčius net iki 15 procentų BVP 2009-10. Estija buvo vienintelė eurozonos šalis, kuri per pastaruosius dvejus metus patyrė biudžeto perteklius.

Bloomberg“ svetainei T. H. Ilvesas patvirtino, jog jo reakcija į P. Krugmano pastabas „buvo nuoširdus ir betarpiškas bandymas apginti dideles ir dažnai sunkias Estijos pastangas susitvarkyti su ekonomine krize ir laikytis Europos Sąjungos priimtų taisyklių“.

Pasak Otto Ummelo, „taupymo priemonės padėjo Estijai pagerinti savo biudžeto balansą daugiau nei 10 procentų BVP, praėjusį sausį priimti eurą ir sumažinti valstybės įsiskolinimą iki 6 procentų BVP – tai mažiausias procentas iš visų 17-os euro šalių.

Pernai Estijos 19 milijardų dolerių vertės ekonomika paaugo 7,6 procento – greičiau negu bet kuri kita Europos Sąjungos ekonomika. [...] Baltijos šalys „sugebėjo padaryti tai, ko niekas nelaikė įmanomu dalyku – įgyvendinti vidaus devalvacijas, o tai praktikoje reiškė sumažinti algas visiems,“ – sakė Peteris Elamas Halkanssonas, Stokholme įsikūrusios bendrovės „East Capital“ pirmininkas.

O pats T. H. Ilvesas praėjusio mėnesio pokalbyje teigė, jog taupymo reikia tam, kad būtų galima sukurti augimą. Tiesa, jis neįstengė 2007 m. pabaigoje numatyti, kad jo šalis patirs nuosmukį, ir Naujųjų metų išvakarėse prognozes, kad bus ekonominė krizė, pavadino „panikos skleidimu“.

Vis dėlto Europos centrinio banko tarybos narys Joergas Asmussenas pagyrė Baltijos valstybes kaip „biudžetinės pertvarkos naudingumo pavyzdį“.

Tuo tarpu Paulas Krugmanas ir kiti ekonomistai, įskaitant Niujorko universiteto Nourielį Roubinį, 2008 ir 2009 m. prognozavo, kad šios valstybės turės atsisakyti prisirišimo prie euro, kadangi biudžetinės drausmės kaina jų gyventojams pasirodys per didelė.

„P. Krugmanas palaiko tą pasaulėžiūrą, kuri sukūrė skurdą“, birželio7-ąją spaudos konferencijoje Taline kalbėjo Estijos finansų ministras Juergenas Ligis. „Mūsų neturtas nebus panaikintas receptais, kurie reikalauja daug skolintis, pirkti brangius daiktus ir paskui jaustis turtingais“.

J. Ligis taip pat teigė, jog nereikia lygiuotis į 2007 m. – „Dieve apsaugok nuo tokių metų sugrįžimo. Jie juk ir įvedė į krizę“.

Vienas „Bloomberg“ portalo skaitytojas taip pat priminė, jog 2007-aisiais kredito burbulas pasiekė viršūnę – lygį, kurio ilgai išlaikyti negalima. Todėl P. Krugmanas, užuot lyginęs dabartinį, santykinai kuklų Estijos atsigavimą su didžiai infliaciniais 2007-aisiais, būtų geriau lyginęs jį su 2004-ais ar dar ankstesniais metais prieš burbulą.

Tada jis būtų matęs, jog Estijos lygis dabar gerokai aukštesnis nei buvo prieš burbulą ir netgi artėja prie burbulinio lygio, tačiau joks burbulas čia nesiformuoja, užtat ir galima sakyti, kad tai Estijos ūkio laimėjimas, – rašo svetainės „Bloomberg Businessweek“ skaitytojas.

Apžvalga skaityta per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...