captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. B. Obama, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kuba

Viena pagrindinių spaudos temų šią trečiąją gruodžio savaitę buvo „B. Obamos istorinis žygis“ trečiadienį – taip dienraštis „New York Times“ pozityviai įvertino sprendimą normalizuoti santykius su Kuba, pavadindamas tai „drąsiu žingsniu, atitaisančiu vieną didžiausių Amerikos užsienio politikos klaidų“.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Viena pagrindinių spaudos temų šią trečiąją gruodžio savaitę buvo „B. Obamos istorinis žygis“ trečiadienį – taip dienraštis „New York Times“ pozityviai įvertino sprendimą normalizuoti santykius su Kuba, pavadindamas tai „drąsiu žingsniu, atitaisančiu vieną didžiausių Amerikos užsienio politikos klaidų“.

Ne visi atsiliepimai buvo taip šį žingsnį sveikinantys, tačiau kol kas dar likime prie pagrindinio ir įtakingiausio Niujork laikraščio, kuris pridūrė, kad šiuo žingsniu „B. Obamos vyriausybė pradeda naują erą milijonams kubiečių, kurie kentėjo dėl daugiau nei 50 metų trukusio abiejų valstybių viena kitai priešiškumo.

B. Obama galėjo tai padaryti atsargiai ir žingsnis po žingsnio – vietoj to jis drąsiai ėjo taip toli, kiek ir kaip tik galėjo. Pagarbos nusipelno ir Kubos prezidentas Raúlas Castro dėl savo pragmatizmo.

Nors Kuba vis dar yra represyvi policinė valstybė, jam vadovaujant nuo 2008-ųjų įvestos ūkio reformos ir sumažinti varžymai keliauti“, – rašė „New York Times’o“ redaktoriai.

„Tai puiki žinia“, – džiaugėsi ir Bogotos dienraštis „Espectador“: „Amerikos žemynui šis suartėjimas turi panašią reikšmę kaip ir Berlyno sienos griuvimas. O Kolumbijai ši žinia reikšminga dar ir dėl to, kad Kuba yra tarpininkė taikos procese su Revoliucinėmis Kolumbijos liaudies ginkluotomis pajėgomis „FARC“.

„Jeigu Havana ir toliau atsivers, siūlosi visai naujos bendradarbiavimo galimybės. Kol kas dar neaišku, ar Kuba tikrai įsijungs į demokratiškų Lotynų Amerikos šalių ratą, tačiau tikėkimės, jog anksčiau ar vėliau tai įvyks ir kad pirmas žingsnis ta linkme jau padarytas“, – rašė Kolumbijos sostinės dienraštis.

Madrido dienraštis „Pais“ irgi rašė, kad nors „šaltasis karas Karibų jūroje baigėsi“ ir „JAV prezidentas B. Obama nori santykių su Kuba normalizavimą padaryti savo istorinio palikimo dalimi, abiems šalims prasideda procesas, kurio finalas dar neaiškus“.

Anot Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita“, „Jungtinių Valstijų prezidentas B. Obama atvirai pripažįsta nemanantis, jog abiejų šalių santykių normalizavimas pakeistų Kubą pernakt. Tam tikriausiai nepakaks net ištisų metų.

Amerikos prezidentui reikės stengtis pakeisti daugelio JAV piliečių nuostatas. Juk blokados Kubai atšaukimas turi daug priešininkų. Respublikonai gali Kongrese pristabdyti daugelį tolesnių žingsnių, vildamiesi, jog būsimas JAV prezidentas visą atsivėrimą Kubai iš principo  atšauks“, – rašė Lenkijos sostinės dienraštis.

Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“ pažymėjo, jog „septinto dešimtmečio pradžioje Jungtinių Valstijų paskelbtas embargas buvo Jungtinių Tautų kelis kartus įvertintas kaip neteisėtas. O per tuos dešimtmečius jis pasirodė ir kaip neveiksmingas, be jokio ryšio su kokia nors iš Kubos kylančia grėsme.

Be to, griuvus Sovietų Sąjungai, brolių Castro valdoma sala pavirto ir istoriniu anachronizmu“, – teigė Portugalijos sostinės dienraštis. 

O pasak Milano laikraščio „Corriere della sera“, „iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius padėjo B. Obamai išsilaisvinti iš avarinės padėties, į kurią  amerikiečių politika jau daugelį metų įstrigusi. Buvo atsisakyta viso tradicinio diplomatijos atsargumo.

Šioje situacijoje popiežius Pranciškus iškyla kaip taikos žmogus. Dabar šaltasis karas iš tiesų pasibaigęs“, rašė šiaurės Italijos dienraštis.

Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ taip pat pastebėjo, jog „paskelbdamas pokytį Jungtinių Amerikos Valstijų politikoje Kubos atžvilgiu, Barackas Obama parašė gabalėlį istorijos. Tuo jis priėjo prie pat ribos to, ką jam jo, kaip prezidento, įgaliojimai leidžia daryti.

Tačiau tai dar nereiškia tikro abiejų šalių santykių normalizavimo – tam dar trukdo ekonominis embargas, kurį tik Kongresas gali atšaukti. Tačiau B. Obamos pareiškimas trečiadienį yra didžiausias ir svarbiausias ta linkme žingsnis“, – teigė Berlyno dienraštis. 

Pasak Potsdamo laikraščio „Märkische Allgemeine“, „B. Obamos atsivėrimo politika teisinga ir jau pavėluota. Dešimtmečius trukusi blokada Kubos režimą greičiau stiprino nei silpnino. Nors senieji Ševroletai Havanos bulvaruose kasmet vis labiau surūdydavo, partijos valdžia liko nepalaužta. Tačiau mainai ir susitikimai jau seniai stiprina kaitos jėgas“, – pastebėjo Brandenburgo žemės sostinės dienraštis.

Ir nors daugelis laikraščių, įskaitant Eseno „Neue Ruhr Zeitung“ ir Oldenburgo „Nordwest-Zeitung“, pagyrė B. Obamos ryžtingus veiksmus antrojoje jo antros kadencijos pusėje, verslo dienraštis „Handelsblatt“ nebuvo tikras, ar Vašingtonas „parodys pakankamai strateginės išminties, kad prezidento politikai įgalintų sėkmę. Juk konservatyviuose sluoksniuose Kuba ir Castro vis dar sukelia senuosius refleksus.

Respublikonai iš paskutiniųjų priešinsis embargo sušvelnininmui. Kadangi Kongresą kontroliuoja jie, jo panaikinimas gali metų metus netapti tikrove. Savo priešininkams B. Obama yra laisvės išdavikas.

Įtūžusios galimų pretendentų į JAV prezidentus reakcijos rodo, kad  pirminių rinkimų kova nuo trečiadienio įgijo naują dimensiją – kas  senąsias užtvaras kuo greičiau vėl atstatys?“ – rašė Diuseldorfe leidžiamas verslo laikraštis.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close