captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ramunė Sakalauskaitė. Selektyvus teisingumas

Prasidėjus adventui, lyg iš gausybės rago pabiro gerumo akcijos. Beveik visose televizijose vykęs pinigų rinkimo vajus yra reikalingas, tačiau geri darbai paprastai daromi tyliai ir visus metus.
R. Sakalauskaitė, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.
R. Sakalauskaitė, Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

Prasidėjus adventui, lyg iš gausybės rago pabiro gerumo akcijos. Beveik visose televizijose vykęs pinigų rinkimo vajus yra reikalingas, tačiau geri darbai paprastai daromi tyliai ir visus metus.

Partijos, priimančios sprendimus dėl tautos ir valstybės likimo, stovi ant pakrypusių bėgių. Vyriausybės vadovas giriasi sprendimais dėl naujų mokesčių, kurie naudingi saujelei turtingiausiųjų. Kairieji, pagal prigimtį turintys rūpintis neturtingiausiais, laiko jiems neturi. Premjeras guodžiasi, kad beveik viskas yra apmokestinta, tad įvesti naujų mokesčių negalima, todėl ir nedrįsta teikti progresinių mokesčių įstatymo projekto, kad didžiausias algas gaunantys piliečiai plačiau atvertų pinigines bendram labui.

Tačiau kairė turbūt nežino, ką daro dešinė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasamdyti mokslininkai už 5 mln. litų parengė pasiūlymus, kaip gelbėti skęstančią „Sodrą“. Jeigu, kaip sako premjeras, įvesti naujus mokesčius netikslinga, tai ar reikėjo tiek milijonų aukoti brangiai kainuojančioms rekomendacijoms?

Žiniasklaida trimituoja, kad į Europos Parlamentą išrinktas milijonierius nemoka mokesčių, tačiau tikėtis sąžiningo tyrimo nerealu. Teisingumas Lietuvoje vykdomas ne visiems vienodai ir nepaisant įstatymų lygiateisiškumo principo, kuris galioja senosiose demokratinėse valstybėse. Lietuvoje, deja, dažniausiai teisė paklūsta valdančiųjų įgeidžiams ir, kaip Biblijoje aprašytais laikais, vis dar „teisiama pagal išorę ir nepaisoma teisingumo“.

Antrą savaitę Lietuvą drebina žinia apie ketinimas ištirti, ar 2004–2006 metais Lietuvoje veikė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas. Nors 2009 metais tyrimą šiuo klausimu atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vėl siekiama šį paprastiems Lietuvos žmonėms nereikšmingą reikalą įtraukti į svarbiausią politikų darbotvarkę. Jau kelios dienos prie šio klausimo pluša Generalinės prokuratūros sudaryta komisija.

Kur garantijos, kad Generalinės prokuratūros tyrėjai ištirs daugiau nei Lietuvos parlamentarai, nuodugniai nagrinėję šį klausimą prieš penkerius metus? Ar tai neprimena juodo katino gaudynių tamsiame kambaryje, kur jokio katino nėra? Taigi kyla pagrįstas klausimas, kas primeta Lietuvai politinę darbotvarkę? JAV Senate vykstantis svarstymas dėl CŽV kalėjimų pirmiausia yra tos šalies politinių partijų varžybų reikalas.

Deja, Lietuvoje valstybės lygmeniu skubama rūpintis terorizmu įtariamų asmenų teisėmis, nors tuo metu pusė šalies gyventojų vis dar nežino, kur kreiptis dėl savo žmogaus teisių pažeidimų. Ar ne šalies institucijos ir aktyvūs piliečiai turėtų spręsti, kurį klausimą būtina tirti nelaukiant raginimų iš Vašingtono ir Briuselio.

Žiniasklaidos dėmesys nukreiptas į dar vieną bylą. Generalinė prokuratūra buvusią Prezidentės atstovę spaudai pasiūlė pripažinti kalta dėl valstybės paslapties atskleidimo ir skirti jai 32 tūkst. litų baudą. Įdomumo dėlei būtina pridurti, kad šiomis dienomis Japonijoje priimtos įstatymų pataisos sugiežtino bausmes už valstybės paslapties išdavimą – už tai gresia 10 metų kalėjimo, o valstybės paslapties saugojimo terminas pratęstas iki 60 metų.

Prieš porą dešimtmečių parlamentarai slapta įrašinėdavo uždarus Prezidento Algirdo Brazausko susitikimus su LDDP frakcija ir čia pat žurnalistams išdalydavo įrašus. Norėtųsi tikėti, kad tai galima pateisinti jaunos valstybės nebrandumu, tačiau akivaizdu, kad slaptų pažymų dalijimas ir atpirkimo ožių paieškos tęsiasi.

Dabar, kai netrukus minėsime valstybės atkūrimo 25-metį, selektyvaus teisingumo vykdymas neatitinka teisinės valstybės standartų. Apsisprendus būti krikščioniškąsias vertybes gerbiančia ir teisės viršenybės paisančia šalimi, įstatymai turėtų būti vienodai taikomi ir Europos parlamentarui, ir Seimo nariui, ir paprastam darbuotojui. Gal tuomet krikščioniškos advento dvasios užtektų ne tik keturioms savaitėms.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...