captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rūta Vainienė. Politike išlaidūne, neliesk šeimos sidabro!

Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį šios oficialiosios atsargos sudarė 22,4 milijardo litų.  Kai nuo kitų metų įsivesime eurą, dalį šių atsargų Lietuvos bankas skirs įmokoms į Europos centrinio banko kapitalą, rezervus bei užsienio atsargas.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį šios oficialiosios atsargos sudarė 22,4 milijardo litų.  Kai nuo kitų metų įsivesime eurą, dalį šių atsargų Lietuvos bankas skirs įmokoms į Europos centrinio banko kapitalą, rezervus bei užsienio atsargas.

Šios įmokos gali sudaryti apie 1,6 milijardo litų. Likusius daugiau nei 20 milijardų litų politikai jau pastebėjo ir mintyse jau dalija.

„Sodros“ skola kitąmet sieks kone 13 milijardų, nacionalinis biudžetas suplanuotas itin optimistinis, gali tekti daugiau skolintis, o čia še tau – „guli laisvi pinigai“. Milžiniški pinigai. Gal verta juos panaudoti? Padengti dalį skolos ir taip sumažinti mokamas palūkanas, kurios siekia 2 milijardus litų? Arba skubiai įvykdyti visus valstybės įsipareigojimus dėl pensijų kompensavimo? Įvykdyti įsipareigojimus NATO ir krašto apsaugai jau dabar skirti 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto? Užbaigti pradėtus investicinius projektus, kuriems vis pritrūkdavo vieno kito milijono? Duodu galvą nukirsti, 20 milijardų litų lengvai „įsisavintume“ jei ne per vienerius, tai per dvejus metus.

Būtent dėl įsigalėjusio lengvabūdiško valdžios požiūrio į finansus būtina užtikrinti, kad šis rezervas nebūtų išparceliuotas. Kodėl? Ogi todėl, kad jis lyg šeimos sidabras, lyg įstatinis kapitalas įmonėje, garantuojantis bent minimalų finansinį stuburą valstybei. Verta prisiminti, kad tokį solidų užsienio valiutos atsargų rezervą pavyko sukaupti todėl, kad Lietuva gavo paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo, skirtą lito patikimumui garantuoti. Pasiskolintos lėšos buvo investuojamos, paskola per daug metų buvo sugrąžinta. Rezervą nuo išeikvojimo saugojo įstatymas ir griežta pinigų politika. Ir tai, kad Lietuvos bankas – ne Seimas, kuris prieš rinkimus mėgsta pamaloninti rinkėjus.

Oficialiosios atsargos, techniškai žiūrint, nėra mokesčių mokėtojų ar biudžeto pinigai. Tai yra litų turėtojų pinigai. Tai – savotiška atsarga, jei – kas ten žino – Lietuvai prireiktų atkurti nacionalinę valiutą. Net jei šio įvykio tikimybė yra itin maža, kiti euro zonos centriniai bankai išlaikė turėtas užsienio valiutos atsargas, nepravalgė jų.

Turimomis valiutos atsargomis sugrąžinti valstybės skolas būtų gana protinga alternatyva. Tačiau ji būtų svarstytina tik su sąlyga, kad sugrąžinus senas skolas nebūtų imamos naujos. Deja, politikai nesilaiko savo prisiimtų fiskalinės drausmės rodiklių, manipuliuodami metodikomis įžūliai apeidinėja įstatymo nustatytus reikalavimus. Todėl politikams išlaidūnams į rankas įteikti metų biudžeto dydžio rezervą – būtų itin neatsakinga.

Čia kaip su tėvu ar mama, kurie gali padengti vaiko skolą vieną kartą, na – du. Bet jei sūnelis – palaidūnas, nuolatinis bobutės paskolų draugelis, tai net pati geriausia mama vaiko labui šeimos sidabro neišparceliuos. Jei politikai siekia būti atsakingų, rūpestingų tėvų, o ne išlaidūnų paauglių vaidmenyje, užsienio valiutos rezervai turi būti neliečiami, investuojami ir gausinami, kaip savotiškas Lietuvos ekonomikos inkaras ar atsarga pačiai juodžiausiai dienai, kurios geriau, kad ir nebūtų.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...