captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujo izraeliečių ir palestiniečių karo nebus?

Bylefeldo dienraštis „Westfalen-Blatt“ penktadienį rašė, kad nors „pirmosios 24-ios ugnies nutraukimo Artimuosiuose Rytuose valandos buvo beveik sensacija – neįtikėtina ramybė, baugaus klausimo, kiek ilgai paliaubos truks, negali atsakyti niekas“.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Bylefeldo dienraštis „Westfalen-Blatt“ penktadienį rašė, kad nors „pirmosios 24-ios ugnies nutraukimo Artimuosiuose Rytuose valandos buvo beveik sensacija – neįtikėtina ramybė, baugaus klausimo, kiek ilgai paliaubos truks, negali atsakyti niekas“.

Ketvirtadienį Jeruzalėje leidžiamas palestiniečių laikraštis „Al Quds“ priėjo dvi išvadas.

„Pirmoji ta, kad kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga ko nors užsinori, tą galima ir pasiekti. Atvyko JAV užsienio reikalų ministrė Hillary Clinton. Prieš ją atkeliavo Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai bei Jungtinių Tautų generalinis sekretorius.

O Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama palaikė intensyvius ryšius su Izraelio ministru pirmininku B. Netanjahu ir Egipto prezidentu M. Mursi. Jie visi norėjo, kad būtų nutraukta ugnis ir išvengtas sausumos karas.

Antroji išvada ta, kad siekį baigti kraujo praliejimus sąlygojo aplinkybė, jog karo poveikis nesiriboja tik Gazos ruožu ir Izraeliu, bet gali išsilieti ir į kitus regiono kraštus – ir būtent taip gali įvykti keblioje vadinamojo Arabų pavasario fazėje“.

Tai palestiniečių laikraščio žodžiai. Tačiau Rostoko prie Baltijos jūros vokiškųjų krantų dienraštis „Ostsee-Zeitung“ reiškė nuomonę, jog ugnies nutraukimas tarp Izraelio ir sąjūdžio „Hamas“ – tai tik pirmas žingsnis.

„Turi sekti teisingas atsiskaitymas. Tai reiškia – paimti ir duoti. Palestiniečiams čia priklauso Izraelį pripažinti, o izraeliečiams – nutraukti Gazos ruožo blokadą. Be to, Vakarų tarpininkai turės peršokti savo šešėlį ir sąjūdį „Hamas“ priimti kaip derybų partnerį“.

„Ugnies nutraukimas – tik išeities taškas tolimesnėms ir nepaprastai sudėtingoms deryboms“, sutiko ir Varšuvos „Gazeta Wyborcza“ ir paaiškino, kad „nuo jų priklauso, ar ginklai ir toliau bus sudėti, ar iš naujo įsiliepsnos karas.

Derybas papildomai sunkina ir ta aplinkybė, kad Izraelis ir „Hamas“ vienas su kitu kalba ne tiesiogiai, nes jiedu atsisako pripažinti vienas kito teisę būti. Todėl Egipto, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinių Tautų diplomatai ateinančiomis savaitėmis turės pilnas rankas darbo“.

Frankfurto dienraščio „Allgemeine“ nuomone, „labai sunku susiderėti dėl ugnies nutraukimo, jau visai nekalbant apie taikos sutartes sudarymą su žmonėmis, kurie teroristus paskelbia esant herojais.

Radikalių islamistų sąjūdžiui „Hamas“ po sprogdinimo Tel Avive neatėjo į galvą nieko geresnio, kaip „mūsų tautą dėl šito didvyriško veiksmo pasveikinti“. Tame autobuse sedėjo civilinių žmonių – koks žygdarbis!

Aišku, tokį veiksmą teisinantieji sako, jog ir Izraelis žudo civilius, kaip dabar Gazos ruože. Tai, žinoma, baisu. Tačiau dar negirdėjome, kad po tokio išpuolio izraelietiškoji valdžia, net ir Benjamino Netanjahu tipo, didžiuotųsi savo padarytomis palestiniečių aukomis, negirdėjome, kad Izraelio piliečiai džiūgavimui išsilietų į savo miestų gatves“, – rašė Frankfurto liberalų dienraštis.

Izraelio anglakalbis dienraštis „Jerusalem Post“ abejojo, ar ugnies nutraukimas ves prie tikros taikos, „nes niekas iš tikrųjų neieško sprendimo. Niekas rimtai nesitiki, kad dabartinės krizės pabaiga ves prie derybų stalo.

Yra lengviau aplink konfliktą sukaliotis nei jį išspręsti. Nes pozicijų suartėjimas iš dabartinės Izraelio vadovybės ir tarptautinės bendrijos pareikalautų daug sudėtingų sprendimų ir kompromisų“, – rašė dienraštis „Jerusalem Post“. 

Amerikos dienraščio „Washington Post“ nuomone, „taika tarp palestiniečių ir izraeliečių bus tik tada, kai Izraelis nuspręs, kad jis nori taikos sutarties. Išmintingi izraeliečių politikai, nuo Arielio Šarono per Ehudą Olmertą iki Ehudo Barako, buvo pasirengę rizikuoti, kad tik tokią taiką pasiektų, nes jiems rūpėjo Izraelio, kaip žydiškos ir demokratiškos valstybės, ateitis.

Būtent tai ir yra pavojuje, o ne pats Izraelio ergzistavimas“, – teigė dienraščio „Washington Post“ redaktoriai. 

Pekino dienraštis „Renmin Ribao“ rašė, kad „naujas smurto protrūkis tarp palestiniečių ir izraeliečių visiškai neįtilpo į Jungtinių Valstijų, bandančių iš naujo įsitvirtinti Azijoje ir Ramiojo vandenyno erdvėje, užsienio politikos koncepciją.

Gazos konfliktas sukėlė įtampą Vašingtono santykiuose su Turkija ir Egiptu, nes šių šalių požiūriu Jungtinės Valstijos nepakankamai spaudė Izraelį, kad būtų išvengta smurto eskalavimo. Kol B. Obama nesugebės užbaigti savo namų darbų Artimuosiuose Rytuose, tol jo siekis išplėsti Jungtinių Amerikos Valstijų įtaką dar toliau Rytų link liks pasmerktas nesėkmei“, – rašė Kinijos sostinės laikraštis.

Pasak Vokietijos dienraščio „Welt“, komentavusio išpuolį prieš autobusą Tel Avive, „jeigu teroristams pasiseks, kaip ir 2000-2005 metais, vėl į Izraelį pasiųsti didesnius skaičius savižudžių, Izraelio vyriausybei neliks kito kelio, kaip tik galutinai sunaikinti teroro lizdą Gazoje. Akivaizdu, kad regiono radikaliosios jėgos jaučiasi sustiprintos islamistų pergalių Tunise ir Egipte. 

Iranas, kaip ir per praėjusius tris dešimtmečius, lieka svarbiausiu nestabilumo šaltiniu regione. Be nuolatinės pinigų ir ginklų srovės iš Irano Gazos teroristai nepajėgtų savo pačių tautai ir Izraeliui atnešti vis naujų nelaimių“, – rašė Hamburgo ir Berlyno dienraštis.

 

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...