captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Klimato šilimas – dogma, kuria nereikia tikėti?

Lapkričio vidury Amerikoje išėjo Alexo Epsteino knyga, teigianti, jog iškastinis kuras yra žmonijai naudingas dalykas, kurį galima ir toliau nenusikalstamai vartoti, bet kurį kai kas be reikalo demonizuoja. Taip bent teigia JAV libertarų finansuojamo Cato instituto svetainė.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Lapkričio vidury Amerikoje išėjo Alexo Epsteino knyga, teigianti, jog iškastinis kuras yra žmonijai naudingas dalykas, kurį galima ir toliau nenusikalstamai vartoti, bet kurį kai kas be reikalo demonizuoja. Taip bent teigia JAV libertarų finansuojamo Cato instituto svetainė.

Libertarai yra tie liberalai, kurie nori sumažinti valstybių ir vyriausybių pareigūnų galias iki minimumo, nes, jų nuomone, svarbiausias gyvenimo problemas turi spręsti patys žmonės atskirai savo šeimose ar susijungę į savanoriškas visuomenės draugijas.

Pasak Cato (Katono) instituto mokslo studijų centro direktoriaus, klimatologo Patricko J. Michaelso, „jeigu nori pajusti puikios logikos, puikaus rašymo, puikaus tyrimo jėgą, tai perskaityk A. Epsteino knygą „Už iškastinį kurą“. Tai pati geriausia per ilgą mano karjerą skaityta populiariojoje rinkoje pasirodžiusi knyga apie klimatą, gamtosaugos politiką, energetiką. Ir eilinius žmones, ir ekspertus nustebins A. Epsteino tiesus aiškumas“.

Šis autorius, gyvenantis Kalifornijoje, įsteigė Industrinio progreso centrą ir jam vadovauja. Tai yra pelno siekianti tyrimų organizacija, kuri, kaip rašoma Cato instituto svetainėje, „sėja energetinio entuziazmo sėklas tam, kad būtų pasipriešinta klimato isterijos potvyniui“. 

Toliau svetainėje suteikiamas žodis pačiam A. Epsteinui. O jis rašo: „Jeigu Jums kas nors užduos miglotą, tačiau moralizavimo prisodrintą klausimą „ar tikite, jog klimatas keičiasi?“, tai žinokite, kad Jus bando apmauti.

Klimato kaita yra gamtos konstanta ir visi sutinka, jog iškastinis kuras turi šiokį tokį poveikį mūsų natūraliai besikeičiančiam, kaprizingam, dažnai nirtingam klimatui“.

 

„Tačiau klausimas tas, – tęsia A. Epsteinas, – ar poveikis toks katastrofiškas, kad būtina apriboti iškastinį kurą? Juk tai vienintelis praktiškas būdas  aprūpinti milijardus žmonių energija, kurios kitu būdu išgaunamos jie beveik neturi.

 

Nė viena pasaulio šalis negauna savo energijos vien tik iš saulės ir vėjo, nors turtingos valstybės ir gali išleisti dešimtis ar šimtus milijardų tam, kad pastatytų ir išlaikytų padoriai veikiančias vėjo turbinas ir saulės energijos plokštes.

 

Taigi tikrasis klausimas tas: ar bus klimato katastrofa? Aš nesu klimato kaitos skeptikas, – toliau teigia A. Epsteinas, – bet esu klimato katastrofos skeptikas. O dabar pateiksiu įrodymą, kodėl tokie turėtumėte būti ir Jūs.“

Tą įrodymą A. Epsteinas pateikia žodžiais ir lentelėje nubrėžta kreive, o mes perpasakosime tik jo žodžius. Taip, sutinka A. Epsteinas, per tuos 80 intensyvaus iškastinio kuro naudojimo metų temperatūros Žemėje padidėjo puse laipsnio, tai vos truputėlį daugiau, nei jos padidėjo per visus prieš tai buvusius 80 metų.

O per pastaruosius 18 metų temperatūros išties liko apytikriai tos pačios, kai tuo metu vyraujantieji klimato katastrofininkai prognozavo dramatišką, greitėjantį, nebesulaikomą šilimą. Dr. Jamesas Hansenas „numatė“, kad klimatas šils nuo 2,5 iki 5 laipsnių per 20 metų laikotarpį!

Toliau A. Epsteinas teigia, jog „nėra tokio daikto, kaip savaime tobulos globalinės temperatūros. O jeigu tokia būtų, mes tikėtumėmės, kad ji būtų šiltesnė. Kol dar nebuvo politiškai korektiška temperatūrai šiltėti, žmonės skersai išilgai pasaulio meldėsi už daug didesnį šilimą, nei mes patyrėme.

Nėra žmogaus istorijoje tokio laikotarpio, kad jį laikytų „per šiltu“ žmonėms. Daug svarbiau štai kas: ar klimatas tampa vis labiau ar vis mažiau toks, kuriame galima jaukiai išgyventi? Esminė statistika – ir ji beveik niekad neminima, – yra dėl „klimato sąlygojamų mirčių“, – rašo A. Epsteinas.

Toliau jis pateikia duomenų, kuriuos skelbia JAV užsienio pagalbos katastrofų atveju žinyba ir Briuselyje įsikūręs katastrofų epidemiologijos tyrimų centras. Juose lyginamos anglies dvideginio emisijos, neva sudarančios pavojų klimatui, su klimato sukeliamų mirčių, atspindinčių tikrą grėsmę žmonėms, skaičiumi.

„Stulbina tai, – rašo A. Epsteinas, – jog didėjant anglies dvideginio išmetimui į atmosferą, klimato sąlygojamų mirimų skaičius tiesiog mažėja. Lyg to gero nepakaktų, realybėje mirčių mažėjimo tendencija dar geresnė, nes prieš 1970 m. apie daugelį katastrofų nebuvo net pranešama. Viena didelė to priežastis buvo duomenų iš aplink Žemę skriejančių palydovų trūkumas – juk dabar galime matyti visą pasaulį, įstengiame nustatyti, apledėjimus ir stichijų vietas be didelių sunkumų.

1950 m., jeigu viduryje to, kas dabar vadinasi Bangladešas, įvyko gamtinė nelaimė, ar būtų apie tai vispusiškai ir tiksliai surenkama informacija? Apskritai kalbant, tikėtina, jog nesenoje praeityje mirimų buvo užregistruota daugiau, o tolimesnėje praeityje jų buvo užregistruota gerokai mažiau.  

Kai kurių šalių atveju tiesiog nėra patikimų duomenų, nes mažai išsivysčiusiose valstybėse, kaip antai Haitis arba Etiopija, išvis nežinome, kiek tiksliai žmonių gyveno tam tikroje vietovėje prieš smogiant ten stichinei nelaimei.

Šiandien informacijos turime daug daugiau, ir kadangi statistikos skaičiai apie katastrofą susiję su parama, yra netgi paskata pranešti perdėtus skaičius.

Štai dar keli netikėti duomenys: nuo 2004 iki 2013 m. su pasaulio klimatu susiję mirimai (įskaitant sausras, potvynius, kraštutines temperatūras, nesulaikomus gaisrus, audras) nukrito iki lygio, beveik 87 proc. žemesnio, nei dešimtmetyje nuo 1930 iki 1939 m.

O 2013-aisiais blogas klimatas sąlygojo 29 404 registruotus mirimus – tai 99 proc. su klimatu susijusių mirimų mažiau nei istoriškai rekordiniais 1932 m., kada dėl tos pačios priežasties mirė ištisi 8 milijonai su geru viršum žmonių.

Šis mirčių dėl klimato skaičius dramatiškai sumažėjo, nors dabar viskas tiksliau ir visapusiškiau pranešinėjama, netgi skatinama skaičius išpūsti tikintis daugiau užsienio pagalbos, ir sumažėjo nepaisant to, kad žmonių skaičius paskutiniuoju metu masiškai didėja, ypač lengvai pažeidžiamuose regionuose palei jūras.

Tačiau klimato katastrofininkai nenori, kad Jūs apie tai žinotumėte, nes tai rodo, koks iš esmės ydingas yra jų požiūris. Jie globalinį klimatą laiko stabilia, saugia sistema, kurią tik mes, žmonės, padarome neprognozuojamą ir pavojingą. 

O tiesa yra ta, kad globalusis klimatas yra iš prigimties greitai besikaitaliojantis ir savaime grėsmių kupinas – ir tik mes, žmonės, jį padarome iškenčiamą ir išgyvenamą per savo plėtrą ir technologiją, kurią varo vienintelė pigios, patikimos, lengvai padidinamos energijos forma, pajėgi 7 mlrd. žmonių leisti mūsų klimate išlikti.

Kaip klimato sąlygojamų mirčių duomenys rodo, iškastiniu kuru varomi įrenginiai ir prietaisai vis dėlto turi galią kurti patvarią civilizaciją, gerai atlaikančią kraštutinus karščius ir šalčius, potvynius, audras ir taip toliau.

Kodėl šitai nebuvo užsiminta pokalbiuose apie uraganus „Sandy“ ar „Irena“, nors kiekvienas, kas juos pergyveno, buvo daug geriau apsaugotas, nei būtų buvęs prieš šimtmetį?  

Aš dalyvavau viešuose debatuose su vadovaujančiais trijų pasaulinių gamtosaugos organizacijų atstovais ir pakartotinai iškėliau šiuos statistinius faktus apie mūsų klimato išgyvenamumą. Bet jie nereagavo. Išskyrus Billą McKibeną, kuris tai pavadino „vienu skaičiumi“.

Taip, vienas skaičius, paremtas milijardu empirinių pastebėjimų, kuris sugriauna milijardų dolerių vertą spekuliaciją.

Kodėl? Dėl to, kad teiginys, jog žmogus naikina planetą, užuot ją pagerinęs, yra tarsi dogma, prestižo šaltinis ir daugeliui žmonių karjeros pagrindas. O visiems kitiems, tas statistikos faktas, kurio klimato katastrofininkai nenori, kad mes žinotume, iš tiesų yra labai gera naujiena“, – teigia A. Epsteinas Cato instituto paskelbtame straipsnyje.  

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...