captcha

Jūsų klausimas priimtas

Libertas Klimka. Pažymint įžymiojo profesoriaus T. Žebrausko 300-ąjį gimtadienį

Šiomis dienomis Vilniaus universitete neabejotinai bus prisimintas įžymusis profesorius Tomas  Žebrauskas ir jo įspūdingi darbai. Lapkričio 24 dieną sukanka lygiai 300 metų nuo jo gimimo. Su profesoriaus vardu siejama tiksliųjų mokslų reforma senajame universitete, fizikos kabineto įkūrimas, inžinerijos dėstymo pradmenys, astronomijos observatorijos projektavimas ir statyba.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Šiomis dienomis Vilniaus universitete neabejotinai bus prisimintas įžymusis profesorius Tomas  Žebrauskas ir jo įspūdingi darbai. Lapkričio 24 dieną sukanka lygiai 300 metų nuo jo gimimo. Su profesoriaus vardu siejama tiksliųjų mokslų reforma senajame universitete, fizikos kabineto įkūrimas, inžinerijos dėstymo pradmenys, astronomijos observatorijos projektavimas ir statyba.

T. Žebrauskas yra Apšvietos epochos asmenybė – architektas, matematikas, fizikas. Gaila, kad istoriografijoje nedaug žinių apie šios iškilios asmenybės gyvenimą. Manoma, buvo kilęs iš Žemaitijos. Įstojęs į Jėzuitų ordiną, mokėsi Naugarduko kolegijoje, o Vilniaus universitete studijavo filosofiją (1735–1738 m.) ir teologiją (1740–1744 m.).

XVII a. viduryje mūsų valstybės vadovai bei įtakingieji didikai ėmė suprasti, kad švietimas gali pristabdyti ekonominį bei politinį valstybės smukimą, atitolinti pavojų prarasti nepriklausomybę. Tad reformomis susirūpinta ir Vilniaus universitete. Gabesnius auklėtinius, būsimuosius akademijos profesorius imta siųsti stažuotėms į užsienio mokslo centrus. Tarp jų buvo ir jaunasis jėzuitas T. Žebrauskas, 1750–1752  m. tobulinęsis Vienoje ir Prahoje. Grįžęs į Vilnių, savo inauguracinėje profesoriaus kalboje pareiškė: „Tik fizika gali išgydyti filosofiją“.

Mat moksliniuose tyrimuose jau imta naudoti empirinę metodologiją; laikas buvo tai diegti ir į universitetines studijas. Dėstant eksperimentinės fizikos pagrindus, tapo akivaizdu, kad tiesiog būtina turėti fizikos prietaisų rinkinį – tik tada aiškinamieji dalykai bus įrodomi, įsimintini.

Vietiniai meistrai sugebėjo kabinetui pagaminti pirmuosius prietaisus – dvi elektrines mašinas ir oro siurblį. Fizikos bandymus T. Žebrauskas savaitgaliais demonstruodavo ir viešai – tai netrukus tapo pamėgta krašto diduomenės pramoga. Ypač visus žavėdavo elektros reiškiniai, kaip tuomet sakydavo – pokštai. Šis magnatų susidomėjimas mokslo naujovėmis universitetui buvo naudingas – padėdavo gauti finansinę paramą įrangai įsigyti, bibliotekai papildyti, statybos darbams.

Profesoriaus dėstytame mechanikos kurse iš esmės jau kalbama sąvokomis, kurias suformulavo didysis fizikas Isaacas Newtonas. O profesoriaus egzaminų programoje įterpta ir specifinių geodezijos klausimų – tai dirbamų laukų skirstymas į „žemdirbiams patogius“ plotus. Rūpėjo T. Žebrauskui ir matininkystės tvarkymas valstybės mastu, būtent jis atkreipė savo mecenato kunigaikščio M. K. Radvilos dėmesį į tai, kad matininkus egzaminuoti ir pažymas jiems išduoti reikėtų tik universitete. Matematikos disciplinoje T. Žebrauskas pirmasis įvedė integralinio ir diferencialinio skaičiavimo dėstymą.

Kitas didelis mokslininko rūpestis – astronomijos observatorijos statyba. Pagrindine fundatore tapo grafienė Elžbieta Oginskaitė-Puzinienė. Observatoriją nutarta statyti virš senosios kolegijos pastato. Projektavo pats T. Žebrauskas. Jis, beje, laikomas vienu iš vilnietiškojo baroko architektūros kūrėjų. Statyba prasidėjo 1752 m., dar tais pačiais metais mūro darbai buvo baigti, uždengtas ir stogas. Observatorija, tai – Baltoji salė, virš jos prietaisų paviljonas ir stebėjimų aikštelė, taip pat du grakštūs bokšteliai. Gražus išorinis bei vidinis dekoras su astronomine simbolika žavi mus iki šiol.

To meto astronominiai prietaisai pavaizduoti Baltosios salės tarpulangių dekore. Vieną iš dviejų išlikusį bokštelį puošia armiliarinės sferos ir vėtrungė su vyskupo V. Protasevičiaus, universiteto steigėjo herbo simboliais, labai tinkančiais observatorijai – tai pusmėnulis su dviem žvaigždėmis. Senoji observatorija – Vilniaus senamiesčio puošmena, o ir mūsų mokslo istorijos pasididžiavimas, nes yra ketvirtoji pagal amžių iš dabar veikiančiųjų Europoje.

Iš observatorijos prietaisų iki mūsų dienų išliko ir pats pirmasis – tai veidrodinis teleskopas su oda aptrauktu vamzdžiu ir mediniais altazimutinio nustatymo sraigtais; prietaisas papuoštas žalvario žiedais bei auksuotu ornamentu. Odoje įspausti žodžiai skelbia, kad šį teleskopą „Šviesiausiasis kunigaikštis Vilniaus vaivada Mykolas Radvila dovanoja Vilniaus akademijai astronomijos tikslams“.

Net nelaukdamas, kol observatorija bus galutinai įrengta, profesorius T. Žebrauskas pradėjo stebėjimus. Pirmasis jo darbas – Vilniaus geografinės platumos nustatymas. Tam reikėjo išmatuoti kampą, kuriuo matoma Šiaurinė žvaigždė. Matavimus profesorius atliko  gana originaliai, be kampomačių prietaisų, tačiau labai kruopščiai – rezultatas visai nedaug skiriasi nuo tikrosios vertės.

Be tiksliųjų ir taikomųjų mokslų dėstymo, T. Žebrauskas turėjo daug rūpesčių projektuodamas Jėzuitų ordinui bažnyčias ir kolegijų pastatus bei prižiūrėdamas jų statybą. Mirė 1758 m. kovo 18 d. Vilniuje, kaip rašoma nekrologe, rūpesčių ir darbų nukamuotas. Palaidotas garbusis profesorius Šv. Jonų bažnyčios požemiuose. Paminklas nepaprasto talento kūrėjui – jo projektuota Kražių bažnyčia, vėlesniais laikais tapusi kovos už žmogaus prigimtines teises simboliu.

Vilniaus universiteto istorijoje profesoriaus T. Žebrausko darbai – observatorijos ir fizikos kabineto įkūrimas, gamtos mokslų atsiskyrimas nuo filosofijos, eksperimentinio gamtos tyrimo metodo diegimas – ženklino naują mokslo raidos etapą. Lietuvoje tai vyko kiek vėliau nei išvystytos pramonės šalyse.

Ir ne todėl, kad mūsų kraštas jaustųsi Europos užkampiu, tiesiog istorinės aplinkybės nebuvo palankios mokslui ir švietimui. Juolab tenka stebėtis, kad iškilusios realios grėsmės prarasti valstybingumą akivaizdoje buvo surasta intelektinių pajėgų bei finansinių lėšų švietimo reformai, siekiant jį pakelti iki europinio lygio. 

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...