captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ar darbdavių ir darbininkų atstovai susitars?

Lapkričio 15–16 d. Australijos Brisbene vyksta pasaulio ekonomiškai svarbiausiųjų šalių grupės G20 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas. Jo darbotvarkę nustatė Australijos premjeras Tony Abbottas su savo neoliberalia, ūkio augimui itin draugiška vyriausybės programa. Tačiau profsąjungos tuo nepatenkintos.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Lapkričio 15–16 d. Australijos Brisbene vyksta pasaulio ekonomiškai svarbiausiųjų šalių grupės G20 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas. Jo darbotvarkę nustatė Australijos premjeras Tony Abbottas su savo neoliberalia, ūkio augimui itin draugiška vyriausybės programa. Tačiau profsąjungos tuo nepatenkintos.

Kaip pranešė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistas Benjaminas Hammeris, Australijos vyriausybė šiuo G20 aukščiausiojo lygio susitikimu didžiuojasi. Ketvirtadienį jos finansų ministras Joe Hockey teigė, kad „Australija pasirengusi į svečius priimti galingiausiąją delegaciją pasaulyje. Mes valstybių ir vyriausybių vadovams turime planą. Mes norime skatinti ūkio augimą, darbo vietų kūrimą, išlaisvinti žmones iš skurdo ir vargo. Ir mes pasiryžę per šį savaitgalį tai pasiekti.“

„Nors tai skamba pernelyg ambicingai, beveik niekas neginčija, – tęsia Vokietijos radijo žurnalistas, – kad australų tikslai labai gerbtini. Nusibrėžta siekti augimo padidėjimo dviem procentais ateinančiais metais. Tačiau kaip bus tai daroma? Štai klausimas, kuriuo nesutariama.

Profsąjungos skersai išilgai pasaulio į ministrą J. Hockey ir premjerą T. Abbotą žiūri su nepasitikėjimu. Jų priekaištas tas, kad Australijos vyriausybė aukščiausiojo lygio ekonomikos vadovų susitikimui numatė būtent neoliberalią darbotvarkę.“

„O ši, kritikų nuomone, siūlo palengvinti sąlygas verslo bei pramonės firmoms, bet beveik nieko nedaro socialiai silpniesiems pagelbėti ir per mažai rūpinasi klimato saugojimu.

Tuo įsitikinusi ir Australijos profsąjungų susivienijimo pirmininkė Geda Kearney: „Mes turime vyriausybę, kuri aukščiausiojo lygio susitikimą išnaudoja savo vidaus politikos tikslams. Ji vykdo plyną kirtimą. Mažiau valstybės išlaidų, žemesni atlyginimai. Vyriausybė stengiasi, kad iš darbotvarkės būtų išbraukta socialinė nelygybė, taip pat ir klimato apsauga“.

Po Australijos premjero pasisakymų, kad ūkio augimo bei naujų darbo vietų kūrimo bus siekiama stiprinant privatųjį sektorių, šie kritikai įsitikinę savo teisumu. Girdi, T. Abbotas niekur nekalbėjęs apie aukštesnes algas ar didesnes investicijas į valstybės sektorių.

Tačiau Robertas Millineris nesupranta, kur čia problema. Šis Sidnėjaus verslininkas, susitikime atstovaujantis privačiosios ekonomikos interesams, teigia, jog „ūkio augimą galutinai nulemia verslo ir pramonės įmonės. Juk mes kuriame darbo vietas. Todėl mums ir reikia geresnių sąlygų. Mūsų akimis. grupės G20 viršūnių konferencija yra tam, kad suderintume ekonomikos politiką: ji nėra kokia nors pasaulinė vyriausybė, ji negali išspręsti visų problemų, pvz., dėl pasaulio taikos ar klimato apsaugos. Tam yra kitų forumų“.  

Šiam požiūriui pritaria ir Australijos vyriausybė. Todėl profsąjungų atstovai deda viltis į kitus valstybių bei vyriausybių vadovus.

Pvz., Vokietijos profsąjungų susivienijimui Brisbene atstovaujanti Barbara Sušec viliasi, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel nepaliks jokių abejonių, kad teigiamų rezultatų galima pasiekti tik darbdaviams ir darbuotojams einant išvien.

„Vokietija tik dėl labai gerai veikiančios socialinės partnerystės sėkmingai išbrido iš ūkio krizės. Todėl ir tikime, kad Vokietijos vyriausybė čia vėl įstengs savo svoriu įrodyti, jog galima eiti ir kitu nei Australijos keliu“, – sakė profsąjungininkė B. Sušec. 

Pati kanclerė Angela Merkel į Brisbeną keliauja kaip viena pačių labiausiai patyrusių tokių viršūnių konferencijų dalyvių. Ji neleis T. Abboto pasiūlytai darbotvarkei išlikti nepakeistai.

Pvz., Vokietijos vyriausybė reikalaus didesnio įsipareigojimo klimato apsaugai. O Australijos vyriausybei tai nepatiks“, – baigė savo straipsnį Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistas B. Hammeris.

Australija vis dėlto sieks, kad ekonominės veiklos pagyvinimas ir naujų darbo vietų kūrimas būtų pagrindinis konferencijos siekinys. Kaip pranešė žinių agentūra „Associated Press“, finansų ministras J. Hockey reikalaus, kad „tarptautinės bendrovės mokėtų adekvačius valstybinius mokesčius tose šalyse, kuriose bent kiek uždirba pelno“.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close