captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Rinkimai Amerikoje ir prognozės Europoje: kas po jų?

Pirmajai lapkričio savaitei baigiantis, galima iškelti du savaitės poslinkius, tiesiogiai nesusijusius su vykstančiais karais, bet vis tiek pritraukusius pasaulio spaudos dėmesį. Tai vadinamieji vidurio kadencijos rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungos ekonominės prognozės. Ką šitie dalykai žada artimesnei ateičiai?
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Pirmajai lapkričio savaitei baigiantis, galima iškelti du savaitės poslinkius, tiesiogiai nesusijusius su vykstančiais karais, bet vis tiek pritraukusius pasaulio spaudos dėmesį. Tai vadinamieji vidurio kadencijos rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungos ekonominės prognozės. Ką šitie dalykai žada artimesnei ateičiai?

Pasak Amerikos sostinės dienraščio „Washington Post“, „nuo 2015-ųjų respublikonai kontroliuos ne tik Atstovų rūmus, bet ir Senatą. Tai savo ruožtu padidins ir jų atsakomybę už valstybės likimą. Jie nebegalės elgtis tik kaip nervus gadinanti opozicinė partija.“

„Jeigu „senoji didžioji partija“, kaip respublikonai mėgsta save vadinti, nori įrodyti, kad ji geriau tinka vadovauti vyriausybei, dabar ji turi galimybę tai įrodyti. Ji privalės imtis besikaupiančių problemų ir bandyti jas išspręsti, užuot ir toliau dėl jų kaltinusi kitus.

Be to, respublikonai ir būsimajame Senate, nors turės nedidelę daugumą, bet neturės tų 60 iš 100 balsų, kurių reikės, kad priimtų svarbius nutarimus visai be demokratų paramos. O demokratai vis dar valdo Baltuosius rūmus.

Taigi šalies balsuotojai suteikė respublikonams daugiau įgaliojimų, bet tik tam, kad jie valdžios įgaliojimais geriau pasiskirstytų“, – rašė pagrindinis Vašingtono laikraštis pirmą dieną po rinkimų.

Panašiai ir savaitraščio „New Republic“ apžvalgininkas Johnas B. Judis pažymėjo, jog „demokratai dar turės galimybę Senate užblokuoti kai kurias respublikonų iniciatyvas, o prezidentas B. Obama galės, jei reikia, panaudoti savo veto teisę, kad neleistų susilpninti savo jau pradedamų įgyvendinti visuotinės sveikatos apsaugos bei finansų reformos įstatymų.

Tačiau jis ir demokratai nebegalės prastumti savo pačių iniciatyvų, ir jam, prezidentui, bus labai sunku gauti Senato pritarimą skiriant valstybės pareigūnus ir aukšto rango teisėjus.“

New York Times“ požiūriu, „svarbiausi respublikonų pažadai pergalės atveju buvo negatyvūs. Jie nori atšaukti sveikatos apsaugos reformą ir B. Obamos vyriausybės planus sumažinti anglies dvideginio išmetimą. Daugelis laimėjusiųjų respublikonų dabar jausis įpareigoti savo žadėtą blokados politiką išties įgyvendinti“.

„Savo pergalės kalboje būsimasis respublikonų daugumos vadovas Mitchas McConnellis pabrėžė, jog net ir dviejų partijų sistemoje galima apsieiti be nuolatinio nenutrūkstamo konflikto. Dabar jam belieka įrodyti, kad tai nebuvo tik tušti žodžiai“, – rašė pagrindinis Niujorko laikraštis.

Oslo dienraščio „Aftenposten“ žodžiais, rinkimai buvo „skausmingas pralaimėjimas demokratams, nes prezidentui B. Obamai bus dar sunkiau nei ligi šiol savo politiką paversti realybe. Nėra jokių abejonių, kad jis pats kaltas dėl patirtų nuostolių. Juk jį išrinko kaip vilčių įsikūnijimą. Tačiau po šešerių jo vadovavimo vyriausybei metų  vilties ir pokyčių mažai beliko.“

Keiptauno miesto Pietų Afrikoje dienraštis „Burger“ sutiko, kad iš B. Obamos „liko šluba antis, kuri dar gali paplasnoti sparnais, bet negali nieko doro nuveikti. Tačiau tai ne vien tik jo kaltė, juk ir respublikonai tikrai kitoniškų receptų pasiūlyti neturi.“

Kinijos sostinės dienraščio „Xinjing Bao“ nuomone, „per ateinančius dvejus metus prezidentas vis dar gali pasiekti politinių laimėjimų, jeigu sugebės leistis į kompromisus ir pirmiausia nustatys, kuriais klausimais jam nereikia Kongreso pritarimo ir kuriais klausimais turės nusileisti respublikonams.“

„Jo šansas glūdi tame, kad amerikiečių rinkėjai po dvejų metų vyksiančiuose prezidento rinkimuose nubaus tuos, kurie kalti dėl politinio sąstingio ir nieko nedarymo. Todėl respublikonai negali sau leisti blokuoti B. Obamos nutarimų vien tik dėl paties priešinimosi“, – dalijo patarimus Pekino dienraštis, tarsi Kinijos vadovai ir oficiozai turėtų daug patirties su atvira politine opozicija.

Antrą dieną po rinkimų anksčiau cituotas Vašingtono dienraštis vis dėlto džiaugėsi, kad „abiejų partijų pirmininkai pasiuntė drąsinančius pasirengimo bendradarbiauti signalus. Prezidentas B. Obama iš savo pusės pažadėjo respublikonų pasiūlymus sąžiningai įvertinti. Jis jau matąs susitarimo galimybių dėl mokesčių ir prekybos politikos. Kita vertus, jis kategoriškai pareiškė nenorintis taikytis prie Kongreso dėl imigracijos politikos. Iki metų pabaigos jis čia ims veikti pats.“

„Tačiau jam būtų geriau dar truputį palaukti, – tęsė dienraštis „Washington Post“, – nors jo idėjos šiuo klausimu ir būtų teisingos. Jam reiktų respublikonams pateikti išbandymą, ar jie tikrai pasiryžę bendradarbiauti, net ir dėl imigracijos politikos. Todėl B. Obama turėtų respublikonams duoti laiko. Politinė kaina nebūtų didelė.“

Kad reikia bandyti ieškoti realių sprendimų tema, kuri aktuali milijonams žmonių iš Lotynų Amerikos, ypač Meksikos, įsitikinęs ir Meksiko Sičio dienraštis „Universal“. Tik jis suabejojo, ar vienam B. Obamai pavyks per šešias savaites padaryti tai, kas nepavyko jam ir Kongresui per šešerius metus.

Optimistiškiau pažvelgė Londono dienraštis „Guardian“. Anot jo, „laisvoji prekyba priklauso prie tų sričių, kuriose bendradarbiavimas su respublikonais Kongrese atrodo įmanomas. Europiečiai šiuos procesus stebės labai atidžiai. Tačiau ir dėl imigracijos reformų gali atsirasti sąlyčio taškų, nors atsižvelgus į amerikiečių politikos poliarizavimąsi tai atrodo daugiau vilties negu realių galimybių dalykas.“

Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher“ teigė, jog „veikimo laisvės B. Obama greičiausiai turi užsienio politikoje, kur pasisekimai kovoje su terorizmu ir ginče dėl atomo su Iranu atrodo ranka pasiekiami.“

Tačiau Austrijos dienraštis „Presse“ įsitikinęs, jog abu Kongreso rūmus valdantys  respublikonai „savo priešui, su kuriuo šešerius metus kaip pasiutę kovojo, net ir per jam likusius dvejus tarnybos metus nesiteiks pripažinti beveik jokios sėkmės. Jų mėgstama veiklos priemonė ir toliau liks trukdymas.“

Pasak Rusijos sostinės dienraščio „Nezavisimaja gazeta“, „vienas respublikonų sustiprėjimo rezultatas gali būti dar griežtesnis Vašingtono kursas santykiuose su Maskva.“

Tačiau Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ tai vertino taip: „Visi Amerikos priešai nuo Maskvos iki Pchenjano nebeturės per daug nerimauti dėl iš Vašingtono atskambančių grasinimų. Rusijos prezidentas V. Putinas žino, kad B. Obamai supančiotos rankos, nes Kongresas jam neleis imtis jokių radikalių žingsnių.

Per ateinančius mėnesius Amerika, deja, bus užimta tik savimi pačia.“

Bet ir Europai yra kuo dėl savęs susirūpinti. Kaip rašė Belgijos laikraštis „Gazet van Antwerpen“, „Europos Komisija paskelbė savo naujas ekonomikos augimo prognozes. Daugeliui šalių jos neatrodo geros – tarp jų ir Belgijai. Nuostabu, kad šalys, kaip Airija ir Graikija, gana akivaizdžiai išbrido iš gilaus verksmų klonio ir dabar tvirtai atsistojusios ant kojų. Tai patvirtina griežtos biudžeto drausmės laikymosi politiką.  Tačiau tuo pačiu nereikia pamiršti, kad graikai dėl sunkių reikalavimų taupyti pergyveno šešerius liesus metus ir iš viso tapo vienu ketvirtadaliu neturtingesni.“

Madrido dienraštis „Razon“ džiaugėsi, kad „Europos Komisijos prognozės mato Ispaniją kaip vieną iš ūkinio augimo pirmūnių ateinančiais metais. Tai, viena vertus, reiškia, kad ispaniškosios reformos neša vaisių. Tačiau, kita vertus, tokios šalys, kaip Prancūzija ir Italija, savo namų darbų dar neatliko.“

Tačiau kitas Ispanijos dienraštis, „Periodico de Aragon“, rašė: „Gerai, kad Ispanija grįžo į augimo kelią. Tačiau didžioji mūsų šalies socialinė problema yra nedarbas, kuris ir ateinančiais metais sieks skandalingai aukštą 23 procentų lygį.“

„Neaišku ir tai, ar Ispanijos ūkis galės savo augimo tempus išlaikyti, kai trūksta vėjo iš nugaros. Prancūzija ir Italija toliau trypčioja vietoje, o kanclerė A. Merkel ir toliau įsikibusi laikosi savo žudančios taupymo politikos“, – priekaištavo Saragosos dienraštis.

Paryžiaus nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Liberation“ rašė, jog „jau finansų krizei pasiekus viršūnę protingiems žmonėms buvo aišku, kad biudžeto taupymai kartu su pinigų suvaržymo politika laukiamam ekonomikos atsigavimui Europoje tik pakenks.“

„Dabar atsakingieji už buvusią krizę mus įspėja dėl defliacijos baubo, dėl kurio krizė gali dar kelerius metus užsitęsti. Iš šitos tragikomedijos yra tik viena išeitis – reikia radikaliai pakeisti Europos ūkio politikos kursą“, – darė išvadą Paryžiaus laikraštis.

Užsienio spaudos apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...