captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ar rinkimai JAV dar pasunkins B. Obamai darbą?

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) prezidentas renkamas kas ketverius metus, dauguma rinkimų vyksta kas dvejus. Juose, be tam tikrų atskirų valstijų pareigūnų, renkami ir kai kurie federacinės valdžios atstovai – trečdalis Senato narių ir visi Atstovų Rūmų nariai, vadinamieji kongresmenai.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) prezidentas renkamas kas ketverius metus, dauguma rinkimų vyksta kas dvejus. Juose, be tam tikrų atskirų valstijų pareigūnų, renkami ir kai kurie federacinės valdžios atstovai – trečdalis Senato narių ir visi Atstovų Rūmų nariai, vadinamieji kongresmenai.

Šiemet tokie rinkimai, įpusėjus prezidento B. Obamos antrajai (ir paskutinei) kadencijai, vyksta lapkričio 4-ąją. Rengdami šią apžvalgą dar negalėjome dėl laiko skirtumo tiksliai žinoti, kaip šie rinkimai baigsis, nes Amerikoje jie buvo tik ką prasidėję. 

Tačiau beveik visos prognozės skelbė, kad Senate didesnę ar mažesnę daugumą mandatų surinks respublikonai, taigi išstums iki šiol ten daugumą turėjusius demokratus, ir kad respublikonai išlaikys savo didelę daugumą Atstovų Rūmuose.

Tuo atveju visas Kongresas būtų prezidentui B. Obamai priešingos partijos rankose, ir jam, demokratui, per likusius dvejus savo prezidentavimo metus būtų sunku prastumti bet kokį rimtesnį pasiūlymą, jeigu tam priešintųsi respublikonai.

Kaip Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ sakė ekonomistas Irwinas L. Collieris, dėstantis Berlyno Laisvajame universitete, B. Obamos žvaigždė jau ir taip stipriai išblėsusi, nors kaip tik po paskutinio didelio nuosmukio Amerikos ūkio reikalai gerokai pasitaisė. 

Pvz., palyginus su Japonija ar Europa, JAV einasi daug geriau. Pasak I. L. Collierio, dėl bendro nepasitikėjimo JAV vyriausybės politika kaltas yra tik netikrumas užsienio politikos reikaluose.

„Baimės laikotarpiu“ amerikiečiai ieško stipraus ir greitai veikiančio politikos vadovo, o kaip tik šiomis savybėmis B. Obama nepasižymi. 

Vis dėlto pirmaisiais dviem savo antrosios kadencijos metais jam pasisekė įvesti svarbių reformų, kaip antai visuotinį sveikatos draudimą – amerikiečiams tai buvo didelis žingsnis į priekį.

Tuo metu respublikonai, 2012 m. perėmę daugumą Atstovų Rūmuose, vykdė blokados politiką, užkirsdami kelią daugeliui B. Obamos pasiūlymų. Respublikonams įgijus daugumą ir Senate, ši blokados politika tik tęsis.

„O kai prezidentas nebeturi daugumos nei Atstovų Rūmuose, nei Senate, jam sunku nuveikti ką nors teigiamo“, – Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ kalbėjo Berlyne dėstantis amerikietis profesorius dar prieš rinkimus. 

Taip pat prieš šiuos vadinamuosius kadencijos vidurio rinkimus atitinkamą straipsnį svetainėje „American Conservative“ paskelbė vienas jos redaktorių  Danielis McCarthy’is. 

„Amerika prastai valdoma. Kongreso reitingai pasibaisėtini, kartais jam pritaria net mažiau nei 10 proc. apklaustųjų. O prezidento rinkimai, daugumoje atvejų po karo pasižymėję triuškinama vieno ar kito kandidato pergale, dabar laimimi mažiau nei 5 proc. skirtumu, skiriančiu laimėtoją nuo pralaimėtojo. Pusė ar daugiau žmonių bet kokiu momentu prezidentui nepritaria“, – aiškina  D. McCarthy’is

Jo teigimu, politika poliarizuota, tačiau ir kairės, ir dešinės aktyvistai nesitveria apmaudu, kad JAV politika atrodo įstrigusi jokių aiškių principų neturinčiame centre.

„Respublikonai ir demokratai vieni kitus žiauriai puola, bet patys tapusavyje savo elgesiu yra labiau panašūs nei skirtingi“, – įsitikinęs redaktorius.

Jis pažymi, kad respublikonai ir demokratai prezidentai vienodai plečia gerovės valstybę, abi partijos pasisako už laisvąją prekybą, abi greitos griebtis karinės jėgos  užjūriuose. Net ir skaldančiais vertybių bei socialinės politikos klausimais, kurių atžvilgiu eilinių žmonių nuostatos aistringiausiai konfliktuoja, elitinių grupių prisitaikymas gali nustebinti.

Juk tik po to, autoriaus teigimu, kai garsieji respublikonai teisininkai Kenas Mehlmanas ir Tedas Olsonas pasisakė už tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimą, tam ryžosi Hillary ir Billas Clintonai bei B. Obama. Demokratai nebūtinai yra tokie kairūs liberalai, o respublikonai – tokie užkietėję konservatoriai, kaip kartais atrodo.

„Tuo metu šalį tykojančios bėdos – rimtos. Karai, terorizmas, pojūtis, kad ekonomiškai ir strategiškai žemė slysta po kojomis, įsiskverbia į nacionalinę psichiką taip, kad politika pradeda šių krizių atžvilgiu jaustis bejėgė“, – rašo D. McCarthy’is savo redaguojamame internetiniame portale „American Conservative“.

Danijos dienraštis „Jyllands-Posten“, kaip ir daugelis Amerikos laikraščių, pastebėjo, jog prezidentas B. Obama tapo beveik persona non grata (nepageidaujamu asmeniu) savo paties partijos gretose.

„Šis masyvus nepasitenkinimas kyla iš plačiai išsikerojusio nesaugumo jausmo dėl tolesnių Amerikos perspektyvų. Šaliai mirtinai reikia reformų tokiose srityse kaip mokesčiai, imigracija, švietimas. Tačiau nuolatinės politikų kovos  padėties nepagerina – reikia tokios sistemos, kuri įgalintų bendradarbiavimą virš politinio susiskaldymo. Bet neatrodo, kad taip bus greitai“, – teigė Orhuso miesto dienraštis.

Pasak Turino dienraščio „Stampa“, reikšminga rinkėjų dalis negali sulaukti, kada B. Obama nulips nuo scenos.

„Šitie balsuotojai ir bandys rinkimus panaudoti tam, kad per paskutinę savo kadencijos dalį jis ir taptų tikra „šluba antimi“, suprask, neveiksniu politiku“, – rašė šiaurės Italijos laikraštis. 

Buenos Airių dienraštis „Cronista“ stebisi, kodėl pirmasis juodaodis JAV prezidentas prarado paramą kaip tik tarp tų žmonių, kurie kadaise sudarė jo galios pagrindą: tai afroamerikiečiai ir iš Lotynų Amerikos kilę gyventojai.

„Jeigu dabar respublikonai perims viso Kongreso kontrolę, tai valdymas B. Obamai pasidarys dar sunkesnis. Jam reikės šitą, jį žemyn tempiančią, tendenciją įveikti. Čia jam būtina prastumti ir naują imigracijos įstatymą. Nuo to priklauso, kaip lotynų amerikiečiai laikysis per ateinančius 2016 m. prezidento rinkimus“, – teigė Argentinos sostinės dienraštis.

O Amerikos dienraštyje „New York Times“ du politologai tiesiog rekomendavo kadencijos vidurio rinkimų atsisakyti: „Rinkimų kas dvejus metus ciklas ne tik nereikalingas, jis stačiai kenkia Amerikos politikai. Vadinamieji „kadencijos vidurio“ rinkimai ligi šiol privedė tik prie to, kad jie silpnina vienintelį visos tautos išrinktą jos valdžios pareigūną.“

„Nuo pat Antrojo pasaulinio karo prezidento partija per šiuos rinkimus nuolatos praranda mandatų ir Senate, ir Atstovų Rūmuose. Tai galioja tiek demokratams, tiek respublikonams“, – rašė Davidas Schanzeris ir Jay‘us Sullivanas savo komentare pagrindiniam ir įtakingiausiam Niujorko laikraščiui.

Apžvalga buvo skaityta LRT radijo eteryje

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...