captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviška porinkiminė kampanija – geriausia pasaulyje!

Nebestebina, kad Lietuvoje daugelis įprastų demokratijoms politinių reiškinių išvirsta į kažką kita. Net ir parlamento rinkimai mūsų šalyje vyksta kiek kitaip, nei kitose Europos šalyse. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nebestebina, kad Lietuvoje daugelis įprastų demokratijoms politinių reiškinių išvirsta į kažką kita. Net ir parlamento rinkimai mūsų šalyje vyksta kiek kitaip, nei kitose Europos šalyse.

Eik skradžiai žemę, bet visur  – Vokietijoje, Prancūzijoje, net Estijoje – politikai ir jų šalininkai į atlapus vienas kitam žiauriausiai kimba iki rinkimų. Aistros verda, debatus ten žiūri tol, kol išrenka valdžią. Baigėsi rinkimai, ir visi ilgam pamiršta, kad apskritai yra toks daiktas.

Lietuvoje, priešingai, rinkimų kampanija yra tokia nuobodi, kad net senjorai politinių debatų nežiūri, į mitingus nevaikšto. Dažnai net partiniams yra visiškai tas pats, kokie tipai į jų balsą pretenduoja. Tuo metu, kai europiečiai ir amerikiečiai rinkimų kampanijos metu neriasi iš kailio, bandydami perrėkti vieni kitus, lietuviai abejingai krapšto nosį ir sutartinai bamba tautiškus poterius, kad nėra už ką balsuoti.

Bet štai baigėsi Seimo rinkimai ir VRK paskelbė, kas laimėjo ir kas pralaimėjo. Ir prasidėjo.

Staiga paaiškėja, kad, pasirodo, ne tik buvo už ką balsuoti, bet dar ir ne tuos išrinko bei ne tie valdžią gauna. Žemaičiai ir aukštaičiai, prezidentės ir premjerai, išrinktieji ir ypač nustumtieji nuo lovio bei visi gavusieji po 0,5 proc. balsų su tokia aistra puola nugalėtojus, šoka ginti pamintą teisingumą ir kažkokias visų prieš rinkimus draugiškai pamirštas vertybes, jog geriau ant tako jiems nepapulti. 

Jei tai būtų iki rinkimų, nebūtų šiai kampanijai lygios pasaulyje. Bėda tik, kad tai – porinkiminė kampanija, kurios pasaulis nei pažįsta, nei pripažįsta. Kažkas panašaus į lietuvišką ripką – būtų sporto šaka, bet niekas daugiau, be Plungės, jos nekultivuoja, tai ir žaisti neturim su kuo. 

Porinkiminė kampanija taip smarkiai aktyvuoja ir įelektrina Lietuvą, kad prabunda net šešerius metus teisios meškos miegu miegoję teismai.

Ir štai šešerius metus stiklainyje su „gražiu vaizdeliu“ marinuota Darbo partijos juodosios buhalterijos byla rūksta kaip iš pypkės. Neįtikėtina, bet ši byla gal net bus užbaigta iki Kalėdų. Gal net nuteis patį Kėdainių kniazių!

Teisėjai, iki tol apatiškai stebėję, kaip poniškomis manieromis nepasižymintis Kėdainių kunigaikštukas ir jo pusiau nepakaltinama partijos freilina ypatingiems pavedimams vaidino miršgyvius, gyvai nešiojančius fiktyvius biuletenius, staiga ima demonstruoti čempioniškus tempus.

Pavyzdžiui, pirmadienį keli teisėjai, pasikeisdami skaitydami Darbo partijos bylą, iki pietų pertraukos įveikė 5 tomus. Po pietų teisėjai dirbo dar sparčiau ir pagarsino net 30 bylos tomų. Ne juokas – 2,6 tūkst. puslapių. Šitaip pasitreniravę teisėjai penktadienį gali pasiekti ne tik nacionalinį rekordą, bet ir patekti į „Guinnesso“ rekordų knygą.

Moka, pasirodo, pas mus ir teisėjai dirbti. Jei taip, tai kodėl tada tie patys teisėjai neišnagrinėjo Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos iki rinkimų – ne šių, o dar 2008-ųjų.

Įsivaizduokim, kaip vakarietiškai nuobodžiai po šių Seimo rinkimų atrodytų Lietuva, jei Darbo partijos bylą mūsų teismai būtų išnagrinėję laiku?

Kėdainių kniazius, kuris dabar visų pykčiui ministerijų finansinius pajėgumus balais vertina, sėdėtų su savo vonžutaitėmis atskiruose kalėjimuose. Konstitucinis Teismas nebūtų priverstas kaip tas kupranugaris pralįsti pro adatos skylutę.

Prezidentė nebūtų išgarsėjusi kaip pralaimėti nemokanti užsispyrėlė ir politinė kietakaktė.

Socialdemokratai su prie jų prisišliejusiais „paksininkais“ ir lenkais be triukšmo išsidalytų ministerijas. Konservatoriai ir liberalai jau būtų viešai prisipažinę, jog pralaimėjo rinkimus ir prašę tautos atleidimo, o dabar jie, net ir prakišę referendumą, skelbiasi nugalėtojais ir tikisi išlikti prie lovio.

„Ką darai, daryki tuoj, niekad nepalik rytoj“, – skelbia  nuo mokyklos kiekvienam tinginiui žinoma liaudiška patarlė.

Žinom tai, bet, kaip tikri trintukai, vis tiek atidedam kiekvieną būtiną darbą rytojui. Ar reikia stebėtis, kad ir gyvename kaip trintukai – murzinai. Nes po trintukų veiksmų popieriuje tik murzini pėdsakai lieka. 

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...