captcha

Jūsų klausimas priimtas

Amerika, Europa, likęs pasaulis, perrinkus B. Obamą

Ne tik prezidento, bet ir Kongreso rinkimai Amerikoje jau praėjo. Kaip jų rezultatus vertina užsienio laikraščiai? Šioje apžvalgoje kreipsime ypatingą dėmesį į jų nuomones apie tai, kokie dabar bus Jungtinių Valstijų santykiai su Europa ir kitomis už Amerikos ribų esančiomis pasaulio dalimis. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Ne tik prezidento, bet ir Kongreso rinkimai Amerikoje jau praėjo. Kaip jų rezultatus vertina užsienio laikraščiai? Šioje apžvalgoje kreipsime ypatingą dėmesį į jų nuomones apie tai, kokie dabar bus Jungtinių Valstijų santykiai su Europa ir kitomis už Amerikos ribų esančiomis pasaulio dalimis.

Pasak Šanchajaus dienraščio „Jiefang Ribao“, „Europos valstybės turėtų labai džiaugtis dėl B. Obamos pergalės. Po ketverių metų patirties su B. Obama europiečiai žino, jog kiekvienu atveju senasis ir naujasis prezidentas yra geresnis partneris, kai kalba eina apie europiečių branginamus nusiginklavimo ir gamtos apsaugos reikalus.

Tačiau savo skolų problemas europiečiai turės spręsti patys. Jau prieš rinkimų kovą B. Obama buvo pradėjęs savo ūkio politikos svorį perkelti į Aziją, visų pirma į Kiniją, taip pat ir kitas besivystančias šalis, kaip antai Brazilija, Indija, Pietų Afrika.

Europa nebėra Jungtinių Amerikos Valstijų dėmesio centre“, – reziumavo Kinijos uostamiesčio dienraštis.
Pietų Vokietijos laikraštis „Süddeutsche“ rašė, kad nors prezidento rinkimus demokratas B. Obama laimėjo, jam darbas bus nelengvas. „Atstovų rūmuose respublikonai sustiprino savo daugumą – ypač beveik reakcingi jų elementai. Senate persvarą išlaikė demokratai. Užtat Atstovų rūmai ir Senatas toliau vieni kitus blokuos. Todėl prezidentui teks konstruoti kompromisus.

Bet jei Vokietijoje esama tik švelnaus antagonizmo tarp raudonųjų (t. y. socialdemokratų) ir žaliųjų stovyklos, iš vienos pusės, ir juodųjų (t. y. krikščionių demokratų) bei geltonųjų (t. y. liberalų) stovyklos, iš kitos, tai Amerikos politikoje tiesiog pučia stiprus kultūrinio konflikto vėjas.

Tikimybė, kad po rinkimų ir atsižvelgiant į baisų valstybės skolų lygį respublikonai ir demokratai Vašingtone ras kelią į didžiąją koaliciją, yra lygi nuliui“, – rašė Miunchene leidžiamas laikraštis. 

Tačiau Berlyne ir Hamburge išeinantis dienraštis „Welt“ teigė, jog ne tik „Amerikai, bet ir pasauliui labai svarbu, kad pasisektų šitą blokadą įveikti.

Jeigu abi pusės neras kompromiso dėl biudžeto, tai 2013 metų sausio1-ąją įsigalioja dideli biudžeto sumažinimai – su visomis blogomis pasekmėmis Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikai.

Tai galėtų jau ir taip negaluojančiai pasaulinei konjunktūrai suteikti stiprų smūgį. Taigi ne tik respublikonams derėtų atsitraukti nuo savo užkietėjusių pozicijų, B. Obama taip pat turi pajudėti“, – darė išvadą šiaurinės Vokietijos laikraštis.

Eseno dienraštis „Westdeutsche Allgemeine“ rašė, kad „90 proc. mūsų šalies gyventojų norėjo, kad B. Obama laimėtų – jis yra vokiečių prezidentas. Nesinori pagadinti geros nuotaikos, tačiau kaip tik šitas B. Obama nesulaikė Volstryto kapitalistų nuo lažybų prieš eurą ir netgi ateityje jų nesulaikys. 

Jis anksti pasisakė ir už Europos šalių skolų subendruomeninimą per jungtinių euro obligacijų įvedimą – tai Vokietijoje beveik pats nepopuliariausias reikalavimas. O šiaip Europos valstybėmis B. Obama beveik nesidomi. Jei Europoje bus mažiau Amerikos, tai vienintelė išeitis – tiesiog reikia daugiau Europos!“ – sušuko Vokietijos vakarinės dalies laikraštis. 
O pasak Bylefeldo dienraščio „Neue Westfälische“, „labai galimas daiktas, kad Mittas Romney buvo daug labiau orientuotas į Europą. B. Obamos vyriausybė savo politikos svorį greičiau nukreips į Ramiojo vandenyno erdvę ir varžybas su Kinija dėl pirmenybės tame regione.  

Kas iš to bus Europai ir kiek ji dėl to nukentės – klausimas atviras. Galbūt čia glūdi galimybė Vokietijai. Jeigu Jungtinėms Amerikos Valstijoms savo atlantiškajame užnugaryje reiktų funkcionuojančios Europos Sąjungos (o to joms tikrai reikia), tai tą garantuoti galėtų Vokietija.

Ji būtų centras, kuris Europos Sąjungos valstybes išlaikytų viename daikte ir visą Europos Sąjungą Jungtinių Valstijų pusėje. Tai Vokietijos federacinei respublikai būtų geras vaidmuo“, – teigė Vestafalijos laikraštis.

Kitas Vestfalijos laikraštis, Hageno dienraštis „Westfalenpost“, rašė, jog „B. Obama ne visą laiką sieks tik bendro požiūrio su europiečiais. Jau vien finansų krizė čia yra problema. Tačiau su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento antrąja ir paskutine kadencija siejasi viltis, kad jis taktinius motyvus ir pragmatizmą pakeis vizijos įkvėptais veiksmais.

B. Obamos adresu norėtųsi sušukti: „Taip, Jūs galite!“ – rašė Hageno miesto dienraštis.
Pasak Berlyno kraštutinių kairiųjų dienraščio „Neues Deutschland“, lieka klausimas, „kada gi pagaliau B. Obama užsidirbs savo, Nobelio taikos premijos laureato, titulą. Ar jis liks tik „šešėlių karys“, kuris nepilotuojamų lėktuvų masiniu panaudojimu pažeidžia tarptautinę teisę? Ar, galų gale, jis vis tiek imsis prievartos, kad sustabdytų iraniečių branduolinę programą? Kur yra jo iniciatyva politiniam pilietinio karo Sirijoje sprendimui?

Šiais ir kitais klausimais jis negali tikėtis būti paliktas ramybėje per savo antrąją kadenciją“, – rašė Berlyno kairiųjų, buvusių komunistų, laikraštis.

Visai ne komunistinis Bratislavos dienraštis „Pravda“ rašė, kad „ir per savo antrąją kadenciją B. Obama liks daugiau į vidaus politiką atsikreipęs prezidentas. Nes Jungtinėse Amerikos Valstijose jo laukia gerokai didesni iššūkiai negu užsienyje. Europai tai reiškia, kad jis jos problemomis rūpinsis tik tada, kai tai bus absoliučiai neišvengiama.

Tai jau pasitvirtino Libijos atveju. O Europai dabar pats netinkamiausias laikas: dauguma Europos šalių sumažino savo gynybos biudžetus dėl finansų krizės. Jeigu vėl prasidėtų neramumai Balkanuose ar Šiaurės Afrikoje, Europa turėtų gerokai mažiau priemonių ir drauge sulauktų mažiau paramos iš Vašingtono“, – rašė Slovakijos sostinės dienraštis.

Beirute ir Londone leidžiamas arabų dienraštis „Al Hayat“ lyg ir neprieštarautų, jeigu B. Obama per savo antrąją kadenciją „apginkluotų Sirijos opoziciją, kad ši nuverstų režimą Damaske, arba ir sustabdytų žydų nausėdijų kūrimąsi Jeruzalėje“.

B. Obamos perrinkimą aiškiai sveikina Kabulo dienraštis „Visa“, o ir Ciuricho „Tages-Anzeiger“ nuomone, globalių persitvarkymų akivaizdoje, „B. Obama, jau pradėjęs į Aziją orientuotą užsienio politiką, yra geresnis prezidentas“ tam, kad susidorotų su „sunkiu, pasaulio visuomenėje daug įtampos sukelsiančiu jėgų subalansavimo uždaviniu“.  

Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...