captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kai pamoka virs švente, mokyklose padaugės ir sąžiningumo

Goethe instituto konferencijoje Prahoje neseniai diskutuota, kaip švietimo sistema galėtų padėti antikorupciniam ugdymui? Sudėtingas klausimas dėl bent trijų priežasčių.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Goethe instituto konferencijoje Prahoje neseniai diskutuota, kaip švietimo sistema galėtų padėti antikorupciniam ugdymui? Sudėtingas klausimas dėl bent trijų priežasčių.

Pirma, dėl pas mus vyraujančios atsilyginimo paslauga už paslaugą kultūros. Antra, dėl nepažangaus dėstymo mokyklose skatinačio masinį nusirašinėjimą. Ir trečia, dėl principingo elgesio pavyzdžių stokos žiniasklaidoje.

Pirma. Pasigilinkime į  populiarų frazeologizmą „švogerių kraštas“. Jis išreiškia tikėjimą atsilyginimo galia. „Transparency International“ pernai organizavo septynių šimtų jaunuolių apklausą. 81 proc. jų pateisina susitarimo „paslauga už paslaugą“ vykdymą. Atsilyginimas „paslauga už paslauga“ yra giliai užkoduotas žmogaus psichologijoje. Antropologai aiškina, jog žmonių dalinimasis maistu ir įgūdžiais nuo priešistorės  pavertė atsilyginimą vienu stipriausių įtakos mechanizmų. Įtakos psichologijos tyrėjas Robert B. Cialdini nurodo atvejį, kai per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių žvalgas šliaužė į prancūzų apkasus paimti vadinamojo „liežuvio“. Patyręs vokiečių smogikas niekieno žemėje esančiame apkase užtinka duona užkandžiaujantį prancūzų karį. Užklumpa netikėtai. Nuginkluoja. Tačiau prancūzas pasiūlo vokiečiui gabalą duonos. Sutrikęs vokietis paima duoną ir nušliaužia atgal į savo apkasus palikęs belaisvį ramybėje… Kaip Lietuvos ugdymo įstaigos gali įrodyti mūsų vaikams, kad ne visada yra gerai atsilyginti paslauga už paslaugą? Sunkus klausimas, tad pereikim prie lengvesnio.

Tad antra, 88 proc. apklaustų jaunuolių prisipažįsta nusirašinėję mokykloje. Vienas Švietimo ir mokslo ministerijos specialistas man išsakė prielaidą, jog masinis nusirašinėjimas liudija, jog mokyklose verčiama kalti užuot mokius su įdomumu. Panašu į tiesą. Po diskusijos konferencijoje Prahoje prie manęs priėjo čekų abiturientas. Pasakė, kad jam labai gerai sekasi tikslieji mokslai ir ketina studijuoti fiziką. Tada  be pasididžiavimo prisipažino, kad nusirašinėja per humanitarinių dalykų kontrolinius. Paaiškino, kad jam tie humanitariniai dalykai nei reikalingi, nei įdomūs. Jam atrodo, kad jis yra stumiamas nusirašinėti. Manding, taip mąsto ne vienas jaunuolis ir Lietuvoje. Jei vaikai be noro eina į mokyklą, tėvai ir mokytojai reikalauja gerų pažymių iš jiems beverčių dalykų – tai netiesiogiai vaikai yra skatinami nusirašyti ir tokiu būdu pratinami sukčiauti.

Trečia, sociologų apklausa atskleidė, kad beveik pusė jaunuolių nurodo, kad didžiausią įtaką bendraamžių nesąžiningam elgesiui daro žiniasklaidos skleidžiama informacija ir šalies politika. Kaip jaunuoliams paaiškinti, kad korupcija yra blogai, kai beveik kasdien girdime politikus atmetančius kaltinimus korupciją ir aiškinančius apie visuotinį teisėsaugininkų sąmokslą prieš juos? Norom nenorom žiniasklaida populiarina sukčiavimą skirdama daugiau dėmesio nesąžiningam elgesiui nei sąžiningam.

Kaip tai veikia? Arizonos nacionaliniame parke amerikiečių psichologai atliko eksperimentą. Tikslas – paprašyti parko lankytojų nepasiimti namo suakmenėjusios medienos gabalų kaip suvenyrų. Vienoje vietoje jie iškabino užrašą „Daug parko lankytojų pasiėmė suakmenėjusios medienos pakeisdami natūralų kraštovaizdį“. Kitoje vietoje parašė „Prašytume neliesti suakmenėjusios medienos, kad išsaugotume šio parko natūralumą“. Trečioje vietoje nekabino jokio užrašo. Eksperimentas atskleidė, kad iškaba, informavusi apie daugelio parko lankytojų paprotį pasiimti suakmenėjusios medienos namo, labiausiai ir skatino vogti. Po ta iškaba žmonės vogė medieną tris kartus daugiau nei vietose be jokios iškabos ir penkis kartus daugiau nei po iškaba tiesiog prašančia medienos neimti…

Žinodami neigiamų pavyzdžių jėgą mes turime keisti ir kalbėseną apie sukčiavimą. Pranešti ir apie  geruosius pokyčius. Štai STT atliktas pernykštis Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje daugėja sąžiningų verslininkų. Pernai keturiasdešimt proc. įmonių atstovų teigė, kad duotų kyšį siekdami išspręsti savo problemas. Tačiau net keturiasdešimt proc. verslininkų teigia, kad kyšio neduotų. Ir tų sąžiningų verslininkų skaičius per beveik dešimtmetį padvigubėjo.

Apibendrindamas noriu pasakyti, kad geriausias antikorupcinis jaunimo švietimas yra padaryti taip, kad vaikai norėtų eiti į mokyklą dėl mokymosi smagumo. Ir turime surasti daugiau sėkmės istorijų apie principingumą bei dalintis jomis.

Komentaras skambėjo LRT radijo laidoje „Ryto garsai“.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close