captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vygantas Vareikis. Apie vidurinę klasę ir PVM lengvatas

Kartais atrodo, jog Lietuva nėra įsitraukusi į globalios rinkos ekonomiką, nepriklauso valstybėms, pasirašiusioms sutartis dėl laisvos prekybos, neperka jokių energetinių resursų pasaulinėmis kainomis, o Lietuvos politinės partijos yra draugų ir bičiulių, kaip vienas kitą vadina socialdemokratai, uždari rateliai be jokių esminių ideologinių skirtumų.

Kartais atrodo, jog Lietuva nėra įsitraukusi į globalios rinkos ekonomiką, nepriklauso valstybėms, pasirašiusioms sutartis dėl laisvos prekybos, neperka jokių energetinių resursų pasaulinėmis kainomis, o Lietuvos politinės partijos yra draugų ir bičiulių, kaip vienas kitą vadina socialdemokratai, uždari rateliai be jokių esminių ideologinių skirtumų.

Liberalo Johno Stuarto Millio ir Karlo Marxo pažiūros susiliejo į vieną visumą lyg dainos „Eurovizijos“ šou. Socialdemokratai savo veiksmais stoja už pasiturinčių sluoksnių interesus, o liberalai prisimena skurstančią ir mažiau pasiturinčią visuomenės dalį.

Ką gi – kaip sakė Kristus, varguoliams skirta Dangaus karalystė, o turtuoliui ten bus sunku pralįsti taip, kaip ir kupranugariui pro adatos skylutę. Tiktai kur tada dėsis vidurinė klasė?

Televizijos ekranuose liejasi diskusijos – kaip čia išeina, kad stipriai krentant pieno supirkimo iš Lietuvos ūkininkų kainoms, pieno produktų kainos parduotuvėse nemažėja. Premjeras bara supirkėjus, ekonomikos analitikai bando paaiškinti, supirkėjai grindžia tai Rusijos sankcijomis ir nenoru mažinti kainas dėl euro įvedimo, nes po to reikės jas kelti, o tai prieštarautų susitarimams. Keista logika. O atsakymas paprastas. Jis parašytas Šventajame Rašte – godumas.

Visa našta gula ant ūkininko, kuris už pieną gauna mažiausiai visoje Europos Sąjungoje, ir statistinės vidurinės klasės atstovo, kuris taupo, leidžia vaikus į darželį ar mokyklą, dirba vidutiniškai apmokamame darbe, pečių.

Šių metų spalio mėnesį į Klaipėdos uostą atplauks valstybės pasididžiavimas – laivas-saugykla „Independence“, kuris prisišvartuos prie SGD terminalo. Sakoma, kad Lietuva bus energetiškai nepriklausoma. Matyt, taip ir bus, tiktai štai koks klausimas.

„Gazprom“ sumažino dujų pardavimo kainas Lietuvai apie 20 proc., naftos kainos žemyn ritasi jau kokius pusę metų, Lietuvos šiluminėse elektrinėse statomi biokuro katilai, tačiau šildymo kainos, nors ir kažkiek mažėja, bet ne taip, kaip laukė gyventojai.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija praneša, kad šilumos tiekimo įmonės dujas dabar vėl perka didesnėmis kainomis, nei tai darė vasarą, o „dujų brangimo priežastis – augantis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu“.

Jeigu jau taip, tai brangstančio dolerio poveikį dujų kainoms turėtų amortizuoti pinganti nafta, bet kol kas taip nėra.  O ir vairuotojai nepajuto benzino kainų sumažėjimo.

O jeigu jau šilumos tiekėjai galvoja, jog vienintelis būdas patikimai mažinti išlaidas kurui, kuris naudojamas šildymui, ir šildymo kainas – dujų atsisakymas ir visuotinis perėjimas prie vietinio biokuro, tai kur socialdemokratų vyriausybės pozicija? Mažės kainos, gerės gyvenimas paprastesniems žmonėms (vidurinei klasei), daugiau liks gyventi Lietuvoje, ar ne taip? Paprasta ekonomika.

Tačiau įdomiausia diskusija, parodanti, kaip nusitrynė ribos tarp partijų ir jų ideologijų, kilo dėl PVM lengvatos šildymui panaikinimo.

Finansų ministras Rimantas Šadžius prieš porą savaičių kitų metų biudžeto projektą Vyriausybei pateikė be PVM šildymui lengvatos, o premjeras, LSDP lyderis Algirdas Butkevičius ir jo vadovaujama Vyriausybė tokiam projektui iš pradžių pritarė. Buvo prabilta, jog nepasiturintiems ir pensininkams šildymo kainos bus kompensuojamos. Tai, kad dabar turtingesni gyventojai moka už kelių šimtų kvadratinių metrų šildymą tiek, kiek ir kiti, anot PVM lengvatos priešininkų, yra socialiai neteisinga.

Nesu ekonomikos specialistas, bet jeigu jau kilo klausimas apie socialinį teisingumą, tai turtingesniems gyventojams, pagal tradicinę socialdemokratų ideologiją, reikėtų įvesti brangaus nekilnojamo turto, antro būsto ar prabangaus automobilio mokesčius, kaip yra, pavyzdžiui, Danijoje. O į Skandinavijos pavyzdį kažkada orientavosi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri dabar lyg ir pasisako už PVM lengvatos šildymui naikinimą, bet, matyt, nenorėdama prarasti savo didžiųjų reitingų, tuoj pat priduria, kad šildymo kainos gyventojams neturi didėti. O kaipgi kitaip?

Nes kam tada reikalingas tas SGD terminalas, energetikos jungtys su Lenkija ir Švedija, biokuro katilai ir panašiai, jeigu pasikeitimus piniginėse pajus tik energetines jungtis projektuojančios įmonės ir jų vadovai, poveikio aplinkai vertinimo studijas rengiančios ekspertų grupės, vamzdynus tiesiančios kompanijos ar panašių verslo sluoksnių atstovai, kurie diskusijoje dėl lengvatinio 9 proc. PVM šildymui naikinimo nedalyvauja.

Komentaras transliuotas per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close