captcha

Jūsų klausimas priimtas

Audrius Matonis. ES metas nusiimti politinio korektiškumo kaukę

Europos Sąjungos (ES) priklausomybė nuo energetinių išteklių importo pati savaime nėra blogis. Blogis yra priklausyti nuo tokių tiekėjų, kurie tiekimus verčia manipuliavimo ir politinės įtakos svertais arba įrankiais. Todėl manau, kad ES reikia nusiimti politinio korektiškumo kaukę ir pradėti labai atvirai kalbėti apie galimybę kuo greičiau išsivaduoti nuo energetinių Rusijos išteklių priklausomybės.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Europos Sąjungos (ES) priklausomybė nuo energetinių išteklių importo pati savaime nėra blogis. Blogis yra priklausyti nuo tokių tiekėjų, kurie tiekimus verčia manipuliavimo ir politinės įtakos svertais arba įrankiais. Todėl manau, kad ES reikia nusiimti politinio korektiškumo kaukę ir pradėti labai atvirai kalbėti apie galimybę kuo greičiau išsivaduoti nuo energetinių Rusijos išteklių priklausomybės.

Kadangi savo kailiu esame patyrę tai, kaip šalies energetinę priklausomybę savo užgaidoms tenkinti gali panaudoti Rusija, apie išsivadavimą nuo šios priklausomybės be didesnių užuolankų mums kalbėti yra lengviau. Tačiau Lietuvos ir jos Baltijos kaimynių uždavinys yra padėti įtikinti ES ir Europos Komisiją (EK), kad politinis korektiškumas yra gerai, bet karas yra karas.

Ukrainoje jis jau vyksta. Didelis klausimas, ar tas karas neišsiplės į kitus regionus. O kare – kaip kare. Vadinkime daiktus savais vardais ir visą savo energiją, protinius resursus skirkime ne paruošti abstrakčios energetinės nepriklausomybės didinimo strategijai, o nepriklausomybei nuo Rusijos energetinių išteklių didinti. 

Žinoma, dalinant pamokas ES, EK, reikėtų pasižiūrėti, kaip mes patys elgiamės ir ar iš tiesų vadovaujamės tais pačiais patarimais, nuostatomis, kurias rekomenduojame kitiems. Ir čia tenka pripažinti, kad dėl politinės valios stokos, galbūt net ir sąmoningo kai kurių politinės rinkos veikėjų kenkimo, mes patys ne daug ką padarėme arba darome smarkiai pavėluotai.

Mažų mažiausiai neperspektyvu būtų aiškintis, kuri politinė jėga – dešinieji ar kairieji – pristabdė Lietuvos branduolines ambicijas. Nes vieni ardė „Leo LT“, kiti visokeriopai prisidėjo prie referendumo dėl Visagino atominės elektrinės surengimo, kuris dabar tapo pančiais.

Surengėme referendumą, pasistatėme kliūtį, kurią, apsisprendus, kad vis dėlto reikia vystyti branduolinę energetiką, apeiti bus sunku. Dar vienas gėdingas pavyzdys, nors jau nuvalkiotas, – „Chevron“ išvarymas. Tai yra dar vienas nežengtas žingsnis link energetinės nepriklausomybės pasiekimo. Tačiau, tiesą sakant, besikeičiančių administracijų pozicijų keitimas įkvėpė viltį, kad esame pakankamai brandi demokratija, valstybė, kuri susivokia, ko galų gale reikia.

Nes, nors „Chevron“ iš Lietuvos pasitraukė, premjero spaudos tarnyba praneša, kad jis Jungtinėse Amerikos Valstijose ieško naujų savanorių lipti ant šio laužo, pavadinimu Lietuva, bei patirti, ką reiškia agresyvios vietinės bendruomenės ir centrinė valdžia, nesugebanti vietinių bendruomenių įtikinti, kad nacionalinis interesas yra aukščiau vietinio.

Panašiai buvo ir su dešiniaisiais, kurie išardė gerą ar blogą „Leo LT“ projektą. Dabar nesužinosime, geras jis ar blogas, nes jis taip ir negavo progos nei prisidirbti, nei atominę pastatyti.

Tokios situacijos yra šaltas dušas, kuris mums visiems reikalingas, kad susivoktume, jog rodydami pirštais į blogus rusus, kartais nelabai veiksmingą arba perdėm politiškai korektišką EK, mes čia Lietuvoje nerodome pavyzdžių, kaip reikėtų elgtis karo arba artėjančio karo atveju.

Komentaras skambėjo žurnalo „Valstybė“ organizuotoje „Lietuvos energetikos konferencijoje“, diskusijoje „Europos energetinis saugumas dabartinėje geopolitinėje situacijoje ir ES galimybės pasipriešinti energetiniam diktatui agresijos Ukrainoje fone“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...