captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar katastrofiška audra paveiks JAV rinkimų rezultatus?

Amerikoje prasidėjo paskutinė savaitė prieš prezidento rinkimus. Visų 50 Amerikos valstijų mastu abu kandidatai – Barackas Obama ir Mittas Romney – vienas nuo kito beveik neatsilieka. Tačiau vienose iš tų 50 valstijų aiškiai pirmauja B. Obama, kitose – M. Romney.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Amerikoje prasidėjo paskutinė savaitė prieš prezidento rinkimus. Visų 50 Amerikos valstijų mastu abu kandidatai – Barackas Obama ir Mittas Romney – vienas nuo kito beveik neatsilieka. Tačiau vienose iš tų 50 valstijų aiškiai pirmauja B. Obama, kitose – M. Romney.

Tose valstijose, kur vieno ar kito kandidato persvara aiški, nė vienam nebeapsimoka susitikimams su rinkėjais skirti dar daugiau laiko ir pinigų. Tačiau yra valstijų, kur nei B. Obama, nei M. Romney aiškios persvaros neturi. Tai yra tos valstijos, kuriose abu pretendentai planavo sukoncentruoti savo dėmesį rinkėjų viliojimui paskutinę kampanijos savaitę.

Tačiau jų planus sumaišė savaitgalį dar tik prognozuojamas, o naktį iš pirmadienio į antradienį jau realybe virtęs tragiškai blogas oras. Kaip pirmadienį rašė Norvegijos Stavangeryje išeinantis dienraštis „Aftenbladet“, kai kuriose iš tų valstijų dėl numatomų katastrofiškų sąlygų palei visą šiaurės rytų Amerikos pakrantę – ir toliau šalies vidurio link – agitacinius susitikimus teko atšaukti.

„Vis dėlto blogoji stichija iki Vidurinių Vakarų ir į vieną ar kitą pusę galinčios nusvirti Viskonsino valstijos tikriausiai neprasiskverbs, todėl čia dar sykį duos garo abiejų pusių rinkiminiai renginiai“, – tęsė Norvegijos dienraštis ir pridūrė:

„Kaip tik Viskonsine B. Obama antradienį pasirodys, nebent audra taip pašėltų, kad  jis turės daugiau susitelkti į savo, kaip prezidento, darbus negu į rinkimų kovą. Bet vien dėl to jis tikriausiai rinkimų ir nepralaimėtų“.

Deja, geroji prognozė nepasitvirtino, audra pasislinko ir iki vadinamųjų Vidurinių Vakarų, iki Čikagos. O vis dėlto kodėl B. Obama dėl stichinės nelaimės nebūtinai pralaimėtų rinkimus, paaiškino Honkongo dienraštis „Takungpao“:

„B. Obamai gamtos katastrofa yra iššūkis, nes dėl nuostolių nuosavybei ir asmenims jis, kaip pareigas einantis prezidentas, turės nors kiek atsakyti. O priverstinis daugelio balsavimo stočių uždarymas nepasitarnaus jo rinkimų kampanijos strategijai paskatinti kuo daugiau rinkėjų balsuoti iš anksto. 

Tačiau krizėje glūdi ir šansas B. Obamai, jeigu jis laiku galės paliestoms valstijoms suteikti paspirties finansinės ir personalinės pagalbos – darbingų rankų – pavidalu ir visuomenei parodys veiksmingo krizių valdymo pavyzdį. Tuo tarpu M. Romney kaip kandidatas į prezidentus gali pasireikšti tik gestais, bet ne konkrečiais darbais“, – rašė Kinijos laikraštis. 

Rusijos dienraštis „Komersant“ taip pat teigė, kad „nors Baltieji rūmai uragano Sandy poveikiui rinkimams nesuteikia didelės reikšmės, niekam ne paslaptis, jog stichijos šėlsmas gali tapti rimtu faktoriumi šioje rinkimų kovoje.

Juk 2005-aisiais metais per lėta vyriausybės reakcija į uragano Katrina padarinius privedė prie drastiško George`o Busho reitingų kritimo“.

Žvilgtelėkime į „New York Times“ redaktorių vedamąjį straipsnį „Didelė audra reikalauja didelės valdžios“, parašytą antradienį. Jame jie teigia, jog yra toks centras, „apie kurį dauguma amerikiečių nėra girdėję, tačiau jie gali būti laimingi, kad toks egzistuoja mirtį nešančių audrų ir potvynių dienomis“. 

Tame centre „susirinkę federacijos pareigūnai sprendžia, kur turi vykti gelbėtojai, kur reikia siųsti geriamo vandens ir kaip padėti ligoninėms, kurias reikia evakuoti.

Koordinacija avarijos metu yra viena iš „didžiosios valdžios“ gyvybinių funkcijų – štai todėl M. Romney ir nori tokios atsisakyti. Vienuose iš pirminių rinkimų pernai debatų jo paklausė, ar avarijų valdymas yra funkcija, kurią reikėtų atimti iš federalinės valstybės ir grąžinti valstijoms. M. Romney su tuo ne tik kad sutiko, bet ir teigė, jog to nepakanka. 

„Kiekvieną sykį, kai turime galimybę ką nors atimti iš federacinės valdžios ir grąžinti tai valstijoms, ta kryptis teisinga. Ir jei galime žengti dar toliau ir grąžinti tai privačiajam sektoriui, tuomet dar geriau“, – sakė M. Romney. Jis įsitikinęs ne tik tuo, kad savarankiškai veikiančios valstijos gali geriau reaguoti į, sakysim, didžiulę Amerikos rytų pakrantės audrą negu koks nors Vašingtonas, bet jis įsitikinęs ir tuo, kad pelno siekiančios bendrovės tai gali dar geriau atlikti.

Be to, M. Romney nuomone, „nemoralu“ federalinei valdžiai visa tai daryti, jeigu tai reikštų užsitraukti dar didesnes skolas“.  

Anot „New York Times“ redaktorių, „tai absurdiška idėja, bet visiškai atitinka kelis dešimtmečius trunkantį respublikonų priešinimąsi planavimui iš federacinės valdžios pusės avariniais atvejais“.

Dėl to, vyriausybei vadovaujant respublikonui prezidentui G. Bushui, kuris atitinkamą demokratų prezidentų Jimmy Carterio ir Billo Clintono puoselėtą reagavimo į stichines nelaimes agentūrą „susilpnino, apleido ir davė valdyti politiniams pastumdėliams, tik tereikėjo ir laukti uragano Katrina katastrofos.

Agentūrą į normalias darbo vėžes grąžino prezidentas B. Obama, tačiau dėl savo ideologijos respublikonai vis dar nesugeba įžvelgti tokios agentūros vertingumo. Daugeliui jų nepatinka idėja, kad vargšus žmones reikia remti be atlygio, kiti mano, kad žmonės patys turi užsimokėti už savo blogus sprendimus, tarp kurių šią savaitę yra pasirinkimas gyventi rytinėje Amerikos pakrantėje“, – ironiškai rašė „New York Times“ redaktoriai.

Dienraščio „Washington Post“ nuomone, „savaitę prieš rinkimus gal tai ir skamba kaip erezija, tačiau yra dalykų, kurie tiesiog svarbesni už politiką. Uraganas privedė prie to, kad milijonai žmonių neturi elektros, dar daugiau jų negali vykti nei į darbą, nei į mokyklą, dešimtys tūkstančių turėjo bėgti iš savo namų, ir žmonės miršta.

Būtų labai makabriška, jei iš šitiek žmogiškos kančios kas nors dar norėtų politiškai pasipelnyti“, rašė pagrindinio Vašingtono laikraščio redaktoriai.

Vis dėlto Madrido dienraštis „Mundo“ įsitikinęs, kad „prezidento B. Obamos vadovavimo avarinėje situacijoje ypatumai galėtų rinkimų rezultatus lemiamai paveikti. Tai jau kitur taip pasitvirtino, pvz., 2002 m. Vokietijoje, kur tuometinis kancleris Gerhardas Schröderis savo kovos su potvynio katastrofa dėka vėl laimėjo jau beveik pralaimėtus rinkimus. 

O Jungtinėse Amerikos Valstijose dabar prisimenamas pragaištingas vaidmuo, kurį G. Bushas suvaidino kovodamas su Katrina. Tai galėtų nūnai suveikti respublikonų nenaudai“, – rašė Ispanijos laikraštis.   

Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...