captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kieno nervai stipresni?

Kiekvieną kartą prieš imdamiesi svarstyti šių Seimo rinkimų baigtį ir jo partinę bei personalinę sudėtį, neturėtume pamiršti vieno esminio fakto – kad dar vasarą daugiau nei pusė Lietuvos gąsdinosi, jog rinkimus apskritai laimės tokios jėgos, kurios netelpa net į apytikrį konvencinės politikos apibrėžimą. 
DELFI (A. Didžgalvio) nuotr.
DELFI (A. Didžgalvio) nuotr.

Kiekvieną kartą prieš imdamiesi svarstyti šių Seimo rinkimų baigtį ir jo partinę bei personalinę sudėtį, neturėtume pamiršti vieno esminio fakto – kad dar vasarą daugiau nei pusė Lietuvos gąsdinosi, jog rinkimus apskritai laimės tokios jėgos, kurios netelpa net į apytikrį konvencinės politikos apibrėžimą.

Nelaimėjo. Parėkavusi Garliavos publika šiaip ne taip peržengė 5 proc. barjerą ir tuo jos politinė istorija baigėsi. Kažkuria prasme Seimas po šių rinkimų netgi labai apsivalys – nuo šoumenų ir tų, kurie manė, jog užtenka sudalyvauti televiziniame šokių projekte, ir tu jau valdai valstybę.

Vis dėlto ir naujoji Seimo dauguma įkvėpimo nekelia. Kaip jau įprasta, rinkimų nelaimėjo niekas. Iš čia kyla ir didžiausios būsimosios šalies valdžios problemos. Mat didžiausia Seimo frakcija tapsiantys socialdemokratai laimėjo 38 mandatus, o geriausiu atveju gali turėti tik 39 vietas. Tai yra vos 27 proc. Seimo.

Jei valdžią formuos, kaip pirmąją naktį po rinkimų paskelbta, socialdemokratai, „arbiečiai“ ir „paksininkai“, tai valdančiojoje daugumoje bus tokių veidų, kurių geriau jau nebūtų.

Vyriausybėje ir aplink ją vienu metu sukinėtųsi už Konstitucijos sulaužymą pašalintas prezidentas Rolandas Paksas, nuo Lietuvos teisingumo Maskvoje pusantrų metų slėpęsis ir dėl juodosios Darbo partijos buhalterijos teisiamas Viktoras Uspaskichas, balsų pirkimu išgarsėjusiusieji „darbiečiai“,  už chuliganizmą baustas Petras Gražulis ir dar Julius Veselka. Ne vienas iš jų būtų ministras, Seimo vicepirmininkas ar komiteto pirmininkas.

Jau vien jų pakanka, kad naujoji Seimo dauguma susidurtų su problemomis tiek išorėje – šios figūros seniai šiurpina mūsų sąjungininkų ambasadorius, tiek ir viduje – galima tik įsivaizduoti, kokią bendrą politiką gali vykdyti socialdemokratė A .M. Pavilionienė ir buvęs jos bendražygis „tvarkdarys“ P. Gražulis.

Tai gal ir gerai, kad Prezidentė jau ne tik pavedė socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui sudaryti naująją Vyriausybę, bet ir įspėjo, jog valdančioji dauguma privalo būti be Darbo partijos?

Pagirtina, kad Prezidentė siekia švarios valdžios. Bet ne veltui sakoma, kad gerais norais ir kelias į pragarą būna grįstas. Bet kuris pastarojo dešimtmečio bandymas žūtbūt išgelbėti Lietuvą nuo blogiukų baigdavosi dar didesnėmis blogiukų pergalėmis ir, žinoma, dar didesnėmis problemomis valstybei. 

Prezidentė elgiasi labai dogmatiškai. Mat rinkimų rezultatai yra tokie, jog sudaryti valdančiąją daugumą Seime yra įmanoma tik jei joje dalyvauja bent du iš trijų rinkimų lyderių  – socialdemokratai, konservatoriai ir „darbiečiai“.

Jeigu „darbiečiai“ į valdžią neįleidžiami dabar, vienintelis įmanomas valdžios variantas – socialdemokratų ir konservatorių koalicija. Ar tai realu? Teoriškai – galbūt, praktiškai – už suvokimo ribų. Pagaliau, o kas būtų, jei, sulipdę bendrą valdžią, konservatoriai su socialdemokratai po metų vis dėlto susipjautų? Tada po kurio laiko kažkuriems iš jų vis tiek tektų dėtis su tuo pačiu V. Uspaskichu.  Tai kokia prasmė iš anksto save įsivaryti į kampą?

Kažkada JAV prezidentas Johnas Kennedy yra gražiai pasakęs, jog negalima įvaryti priešininko į kampą, nes tada jo veiksmai tampa neprognozuojami. Prezidentė į kampą įvarė A. Butkevičių ir įsivarė save. Dabar visi variantai, išskyrus bendrą konservatorių ir socialdemokratų valdžią, bus D. Grybauskaitės pralaimėjimas. Kokia iš to nauda? V. Uspaskichas gaus idealias sąlygas toliau drumsti vandenį – toks jo uždavinys ir yra – ir net auginti raumenis. Penktadalis tautos, balsavusių už Darbo partiją, jausis pažeminti ir – kaip tokiais atvejais Lietuvoje būna – dar kartą pamils „skriaudžiamą“ Kėdainių kniazių. 

Daug triukšmo, užsitęsęs ir gal net labai neefektyvus naujos valdžios formavimas bei jokių tikrų rezultatų, nes, anot dar 1998-ųjų Konstitucinio teismo išaiškinimo,  „prezidentas neignoruoja susidariusios Seimo daugumos“. Nebent socialdemokratai jau yra tokie bailūs, kad sutiktų ir į šulinį šokti, jei tik jiems liepė Prezidentė.

Šoks ar nešoks į šulinį A. Butkevičius?  Pirmadienį nešoko. Tada kuri pusė – Prezidentė ar naujoji valdžios trikinkė – bus priversta trauktis? Netrukus pamatysime. Nuobodu, atrodo, ir šiame Seime nebus.   

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...