captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Socialdemokratų idee fixe

Rugsėjį Seimo socialdemokratai įregistravo Vyriausybės įstatymo pataisas, pagal kurias būtų keičiamas viceministrų statusas. Nežinau, ar dar juoktis, ar jau reikėtų nustoti, matant, kaip dvi didžiausios mūsų politinės partijos jau 20 metų niekaip negali sutarti, koks turėtų būti aukštų valstybės pareigūnų, kuriuos sąlyginai galėtume pavadinti ministrų pavaduotojais, statusas
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Rugsėjį Seimo socialdemokratai įregistravo Vyriausybės įstatymo pataisas, pagal kurias būtų keičiamas viceministrų statusas. Nežinau, ar dar juoktis, ar jau reikėtų nustoti, matant, kaip dvi didžiausios mūsų politinės partijos jau 20 metų niekaip negali sutarti, koks turėtų būti aukštų valstybės pareigūnų, kuriuos sąlyginai galėtume pavadinti ministrų pavaduotojais, statusas.

Ar jie turėtų būti politinio pasitikėjimo tarnautojai, ateinantys ir išeinantys kartu su ministru, ar jie turėtų būti karjeros tarnautojai, kurių, bent jau formaliai, neliestų politiniai pasikeitimai Seime.

Šis „didysis“ socialdemokratų ir konservatorių nesutarimas prasidėjo 1994 m., kai Lietuvos demokratinės darbo partijos valdomas Seimas priėmė Vyriausybės įstatymą, kuriame neliko ministrų pavaduotojų, o atsirado ministerijos sekretorių pareigybė. Po metų priimtame Valdininkų įstatyme ministerijų sekretoriai buvo priskirti valdininkų B lygiui, t.y. tapo karjeros tarnautojai.

1996 m. laimėję Seimo rinkimus konservatoriai žaibiškai pakeitė Vyriausybės įstatymą, ministerijų sekretoriai tapo viceministrais-politinio pasitikėjimo tarnautojais. 2002 m. socialdemokratai vėl grąžino ministerijų sekretorius kaip karjeros tarnautojus, tačiau 2009 m. konservatorių ir liberalų koalicija vėl juos pavertė viceministrais.

Atrodė, kad dabartinę valdančiąją koaliciją tenkina 2009 m. nustatyta tvarka. Viceministrų postai yra politiniai, kiekviena valdančioji partija gauna suderėtą skaičių ne tik ministrų, bet ir viceministrų postų. Tai leidžia partijoms šiais postais paskatinti aktyvius savo narius ar kompensuoti nesėkmę tiems savo partiečiams, kurie per plauką nepateko į parlamentą. Juk, jei aktyvus žmogus stoja į partiją, jis turi matyti savo veiklos joje perspektyvą, turi gauti galimybę dalyvauti priimant sprendimus, nes priešingu atveju jam nėra ką toje partijoje veikti.

Dabar dar galiojanti tvarka priimtinesnė ir demokratijos teorijos požiūriu. Demokratinė valstybė, kaip bet kokia valstybė, negali gyvuoti be valdininkų, kurie sudaro skaitlingą ir galingą interesų grupę, besirūpinančią ne tik visos visuomenės, bet ir savo reikalais. Tačiau demokratinėse visuomenėse piliečiai turi galimybę išrinkti politikus, kurie yra kažkiek pajėgūs valstybės biurokratiją prižiūrėti. Ta priežiūra nėra lengva, nes politinė valdžia ir valstybės biurokratija yra konkurentai, jų interesai dažniausiai skiriasi.

Viena iš tokių sferų, kur susikerta politikų ir biurokratų interesai, yra politinis vadovavimas ministerijoms. Todėl socialdemokratų norą viceministrus kaip politikus vėl versti sekretoriais-karjeros tarnautojais reikėtų vertinti kaip politinio vadovavimo ministerijoms silpninimą. Ką gali ministerijoje nuveikti ministras su vienu viceministru, kaip kad būtų pagal socialdemokratų siūlymą? Jie būtų tiesiog bejėgiai prieš ministerijų sekretorius ir kitus karjeros tarnautojus.

Socialdemokratams siūlyčiau būti nuosekliais ir eiti iki galo. Jei jie taip nori, kad ministerijose beveik neliktų politikų, tai gal renkamų partinių politikų mums išvis nereikia? Gal patikėkime valstybės valdymą profesionaliems valstybės tarnautojams, kurie atrinks vieni kitus visokiuose profesiniuose konkursuose? Juk ir ministrus valstybės tarnautojai gali patys išsirinkti, tada ministrai bus savo srities specialistai. Ir nebus tada tokių „keistenybių“, kai buvusi vaikų gydytoja ar buvęs mikrochirurgas vadovauja Krašto apsaugos ministerijai.

Stebina ne tik socialdemokratų noras silpninti politinį vadovavimą ministerijoms. Stebina ir tai, kad jie apsimeta nesuprantantys, jog gavusi valdžią Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vėl grąžins viceministrų kaip politikų pareigybę. Vėl bus keičiami įstatymai, aptariamus postus užimantys žmonės bus keičiami kitais, atleistiesiems bus mokamos išeitinės pašalpos – tai yra mes, mokesčių mokėtojai, vėl apmokėsime mūsų partijų skirtingus požiūrius į politinį vadovavimą ministerijoms.

Gal socialdemokratams ir konservatoriams reikėtų susėsti už stalo ir derybų keliu užbaigti 20 metų trunkantį nesutarimą dėl ministrų pavaduotojų statuso?

Komentaras skambėjo per LRT Radiją

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...