captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Jei leis orai, bites regėsime iki spalio galo

Lietuvoje spalis – vidurinis ir pats gražiausias rudens mėnuo. Rugsėjį ieškome nuskridusios vasaros palikimo ženklų, o spalį visada norime rasti rudenį. Taip, jį, rudenį, jau turime. Ir ne bet kokį, o spalvingą, gražų ir švelnų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Lietuvoje spalis – vidurinis ir pats gražiausias rudens mėnuo. Rugsėjį ieškome nuskridusios vasaros palikimo ženklų, o spalį visada norime rasti rudenį. Taip, jį, rudenį, jau turime. Ir ne bet kokį, o spalvingą, gražų ir švelnų.

Mes sutiktume, kad jis truktų kuo ilgiau. Ne kiekvienas spalis toks. Jo spalvoms išsiskleisti reikia ypatingų sąlygų. Jei tvyro sausra, šviečia saulė, medžių lapų spalvos pražysta gražiausiai. Mes visada laukiame jų – mūsų visai nedomina, kaip jos gimsta, kas skatina tokius procesus. Jei žinotume spalvų radimosi prigimtį, pamatytume, kad ji nėra džiugi. Taip keičiasi mirštantys medžiui jau nereikalingi lapai. Tiesa, tik mes savo jautrumu galime reaguoti labai skausmingai. Gamtai kiekvienas toks procesas natūralus, taigi suteikti jam skausmo ar netekties jausmo nėra jokio pagrindo.

Panašiai gyvena judrioji gyvojo pasaulio dalis. Dienomis dar įprasta žieduose matyti dūzgiančias bites ir kamanes. Nektaro jos vargu ar daug randa, tačiau už korin pilamą naudą svarbesnis judėjimas arba tikrasis gyvenimas. Bites regėsime iki spalio galo, jei tik leis orai. O kamanės, vapsvos – vis retyn, retyn, nes iš jų gausių šeimų lieka tik pavieniai individai. Galiausiai regime jaunas motinas, kurioms teko nepaprasta misija – pasiruošti žiemai, peržiemoti ir kitą pavasarį tiesiog iš nieko pradėti kurti naujas šeimas, naują gyvenimą.

Tokia misija teko ir visiems kitiems, kurie lieka žiemoti. Jau dabar galima pasakyti, kad tik menka jų dalis išgyvens. Visi stengsis būti, gyventi, išlikti, tačiau tą padaryti pavyks tik kai kam. Net ir žalčiai, ežiai, miegapelės ir kiti gyvūnai, kurie, atrodytų, žiemos saugiausiai miegodami, išgyvens ne visi. Tačiau tokia žinia nekeičia jų nuostatų. Jie visi stropiai maitinasi, kaupia riebalus ir tikisi sulaukti pavasario. Gamta pati išrinks tuos, kurie verčiausi gyventi.

Ne visi to laukia. Kiti labai aktyviai skuba nutolti nuo rudens ir žiemos, kurios niekada nėra matę ir visai nepažįsta. Tame slypi atsakymas visiems klausiantiems, kokią žiemą pranašauja vėluojančios kregždės ar pečialindos. Šio rudens paukščių migracija atrodo labai optimistiškai, nes pulkai gausūs. Vasara buvo palanki perėti ir auginti jauniklius, tad dabar populiacijos padidėja keletą kartų. Pavasarį, beje, sulauksime tik tų, kurie liko tęsti savo giminę.

Miškuose juda kruta ne tik paukščiai. Dabar labai aktyviai gyvena visi gyviai. Miškas nurimo, tik pirmųjų žaliuokų rinkėjai vaikšto po pušynus. Šio rudens grybų duoklė buvo tokia dosni, kad jos mums pakako. Todėl dabar visuose valgomuose ir mūsų neimamuose grybuose maitinasi, auga daugybė vabzdžių. Varlės, žalčiai, angys medžioja savo grobį. Net briedmusės, kurias kai kas klaidingai vadina skraidančiomis erkėmis, yra labai judrios, beregint apkimba mūsų drabužius. Nereikia to vengti ir jų bijoti. Taip atrodo gamta spalį, kai jai gyventi labai gera.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...