captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prie jūros: tada ir dabar

Karo laivas „Antanas Smetona“ atplaukė į Šventosios uostą  1939 metų kovą, kuomet lietuviai parado Klaipėdą ir Klaipėdos uostą. Laivo grimzlė buvo vos 2,20 metro. Nedidelė, bet įplaukė gi 1939 metais...   
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Karo laivas „Antanas Smetona“ atplaukė į Šventosios uostą  1939 metų kovą, kuomet lietuviai parado Klaipėdą ir Klaipėdos uostą. Laivo grimzlė buvo vos 2,20 metro. Nedidelė, bet įplaukė gi 1939 metais...   

Tiesa, balandį po gausių audrų, uostas buvo užneštas, o karo laivą iš smėlio išlaisvino žemsiurbė, atplaukusi  iš Liepojos. Praėjus 73 metams į Šventosios uostą tokios grimzlės laivai įplaukti nebegali. Ką ten karo laivas, jeigu dabar Šventosios uostelio įplaukose vietoj reikiamų trijų metrų gylis siekia tik pusantro metro, o kai kur – tik 70 centimetrų.

Šiandien turint tokią techniką ir tokias gamtamokslines institucijas,  Šventosios uostelis yra tvarkomas tinkamai nepasirengus. 2011 metų vasarą po Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsakymu atliktos rekonstrukcijos šis uostas po atidarymo veikė vos 10 dienų ir buvo užneštas.  Šiemet vėl neaišku, kada jis pradės veikti, nes uosto kanalas vėl išvalytas nepakankamai, tad kol kas juo gali plaukti vos pusės metro grimzlės laiveliai, pripučiamos valtys ir mažosios jachtos. Juokas ir tiek. Nei skandinavų nei vokiečių jachtos čia nelaukiamos, nors vis kalbama apie turizmo skatinimą Lietuvoje.

Lietuva 99 kilometrų ilgio pajūryje turi tik vieną jūrinių jachtų uostą. Tai Klaipėdos Pilies uostas, kuris yra perpildytas ir jau dabar ten jachtų ir laivų  yra kaip silkių – apie 350. 2010 metais buvo pradėtas tvarkyti Klaipėdos jachtklubas Smiltynėje, bet ir šiemet jis dar  neatsidarys.

Tiesa, dar Mingės kaime yra pastatytas menkai pritaikytas uostelis, kuriame laivai rišami netgi prie medžių, nes trūksta tinkamų krantinių. Kuršių nerijos mažieji uosteliai Kuršių mariose nesutvarkyti.

Prieš kelis metus už ES pinigus pastatytas Drevernos uostelis kelia tik juoką, nes į jį dėl mažo gylio negali atplaukti ne tik jūrinės jachtos, bet ir mažesni Kuršių marias raižantys pramoginiai laivai. Graži krantinė, prieplaukos, tualetai, o  įplaukimo kanalo gylis – katino ašaros – nesiekia ir vieno metro.

Atrodo teisus yra profesorius Šliogeris sakydamas jog visi projektai kažkaip pas mus virsta vien avantiūromis.

Visas tas Šventosios įplaukos gilinimas, nepastačius molų,apsaugančių ją nuo audrų sukelto bangavimo ir smėlio užnešimo yra tokios avantiūros pavyzdys, bet prarasti tokią pinigų plovyklą  nesinori, nes tai amžinos pajamos ir niekaip neapskaičiuojami darbai. Iškasi – vėl užneša, iškasi – vėl užneša.O kiek iškasama – kas gi suskaičiuos?

Tuo tarpu Estijoje gausu nemažai naujai įrengtų pramoginių uostelių ne tik Taline, bet ir salose, o į  Saremo salą gali atplaukti ne tik jachtos, bet ir nedideli kruiziniai laivai. Latvijoje kiekviename mažesniame Baltijos jūros ar Rygos įlankos uostelyje įrengta po keletą vietų jachtoms priimti. Rygoje šalia senamiesčio yra net septynios jachtų prieplaukos. O ir Kaliningrado srityje kasmet į vandenį nuleidžiama apie 1250 pramoginių laivelių, o jų skaičių iki 2018 metų planuojama padidinti trigubai.

Šalia Smeltės pusiasalio uosto direkcija Klaipėdos miestui yra įsipareigojusi pastatyti  jachtų ir pramoginių laivų uostelį. Mainais už tai miestas perdavė  žemės sklypą senajame nebaigtame uostelyje, tačiau  Uosto direkcijos vadovybė, dėl sumažėjusių pajamų, nutarė nebestatyti socialinių arba sunkiai atsiperkančių objektų. Ką gi, matyt,  uostui , kuris naudojasi Klaipėdos miesto infrastruktūra ir gatvėmis svarbiau kiti yra dalykai – pelnas, uosto krantinių statybos, kanalo gilinimas,  investicijos, krova. O visi tie jachtų uosteliai gali ir palaukti. 

Komentaras skambėjo per Lietuvos radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...