captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Pajūriu rudenį praplasnoja milijonai paukščių

Na štai, esame visai kitokiame rudenio laike, nes naktis pralenkė dieną ir dabar visi mes vis giliau nirsime į tamsą. Tris mėnesius truks šis procesas, ir bus prarastos dar beveik penkios valandos šviesos. Iš kur tiek jos imsime? Ogi iš ten pat – iš gamtos.  
V. Radžiūno nuotr.
V. Radžiūno nuotr.

Na štai, esame visai kitokiame rudenio laike, nes naktis pralenkė dieną ir dabar visi mes vis giliau nirsime į tamsą. Tris mėnesius truks šis procesas, ir bus prarastos dar beveik penkios valandos šviesos. Iš kur tiek jos imsime? Ogi iš ten pat – iš gamtos.

Šviesa ir tamsa gamtai – vienodai svarbios stichijos. Jos kuria pasaulį, kuriame vietos pakanka visiems. Mums – taip pat. Tiesa, visa gyvoji gamtos dalis šviesos ir tamsos dalybose dalyvauja labai jautriai. Daugeliui tamsos vyravimas paskelbia apie metą iškeliauti žiemoti, kitiems – išeiti nebūtin. Toks signalas sutinkamas paprastai ir iš karto įvykdomas.

Rugsėjo pabaigoje – intensyviausia paukščių migracija. Vasaros paukščiai paprastai keliauja pasklidę, padrikai, kas sau. Rudenį skrendama pulkais. Laukuose dabar galima stebėti dirvinių vieversių būrelius, tačiau dažniausi – kikilių pulkai. Keleto šimtų paukščių pulkai dažnai pabyra po ražienas, draugiškai maitinasi, o palesioję kyla ir skrenda toliau. Kikiliai skris netoli, tik į Europos pietus.

Ypatingas migracijos vaizdas Kuršių nerijoje, pajūryje ir pamaryje. Čia paukščių srautas tirščiausias. Sunku paprasta akimi įvertinti jo dydį, tačiau mokslininkai suskaičiavo, kad pajūriu kasmet rudenį praplasnoja milijonai kikilių, didžiųjų zylių, alksninukų, liepsnelių. Kitų paukščių populiacijos ne tokios gausios, tačiau tarp įprastų rudens keleivių yra strazdai, karetaitės, ilgauodegės zylės, karveliai keršuliai.

Dažną rudenį ornitologai kalba apie paukščių vienos ar keleto rūšių invaziją. Šis terminas neturi nieko bendra su svetimžemėmis ir invazinėmis rūšimis. Tai – migracijos metu ypač gausiai traukianti rūšis, kurios populiacija tais metais dėl kažkokių priežasčių tapo itin gausi. Šis reiškinys būdingas zylėms, kėkštams, geniams, riešutinėms.

Šiemet Ventės rago paukščių žieduotojų tinkluose gausiausios mėlynosios zylės, kurios paprastai būna pastebimai retesnės už daugelį kitų rūšių, ypač už didžiąją zylę. Rudeninė migracija prasidėjo, tačiau jos įkarščio dar teks palaukti. Neturėtume tuo rūpintis, nes viską suplanavo pati gamta.

Miškuose baigėsi briedžių ir tauriųjų elnių ruja. Įdomu tai, kad pati gamta žvėrims šiemet padovanojo ramybę, nes, nustojus augti baravykams, žmonių srautas miškuose išseko. Žvėrims tokia rimtis leido susikaupti ir nesiblaškyti.

Tačiau, pasibaigus rujai, žvėrys patrauks į savo miškus ir pasklis, keliaus per laukus, miškus, būtinai kirs kelius, pasirodys nelauktose vietose. Todėl būkime atsargūs keliaudami, ypač tamsoje, naktį, lyjant. Saugokime ir save, ir žvėris.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...