captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ką bendro turi Ukraina ir Afganistanas?

Ką Afganistanas ir Ukraina turi bendro? Pirmojoje šalyje karas, norėtume tikėti, eina prie pabaigos, antrojoje jis, deja, tik prasidėjo ir nežinia, kur nuves ir kada baigsis. 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ką Afganistanas ir Ukraina turi bendro? Pirmojoje šalyje karas, norėtume tikėti, eina prie pabaigos, antrojoje jis, deja, tik prasidėjo ir nežinia, kur nuves ir kada baigsis. 

Pirmadienį „New York Times“ redaktoriai rašė, jog „sekmadienį Afganistano žmonės sulaukė naujo prezidento – po aitrios kovos dėl sukčiavimų paženklintų papildomų rinkimų birželio 14-ąją“. 

Rezultatas – politinis sandoris, kuriam dar toli iki demokratijos. Bet jis vis dėlto reiškė galios perdavimą, duodantį vyriausybei šiokią tokią galimybę suvaldyti Talibaną ir išgelbėti jau kelis dešimtmečius karo draskomą šalį. 

Prieš paskelbiant Ashrafą Ghanį, buvusį finansų ministrą ir Pasaulio Banko pareigūną, laimėtoju, jis ir jo varžovas Abdullah Abdullah, buvęs užsienio reikalų ministras, formaliai apsikabino prezidento rūmuose, kur jiedu pasirašė Jungtinių Amerikos Valstijų tarpininkaujamą galios pasidalijimo sutarimą. 

A. Abdullah užims naujai įsteigtą postą, panašų į ministro pirmininko, o vyriausioji valdžia bus prezidento rinkose. 

Aišku, viskam pasibaigus, milijonai Afganistano rinkėjų, kurie neklausydami Talibano grasinimų ėjo prie urnų, lieka netikri, ar jų balsai ką nors reiškė. Kad A. Ghani tapo jų prezidentu – tai jokiu būdu nėra teisingų ar įtikinamų rinkimų išdava. 

„O vis dėlto JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry‘iui ir jo komandai Kabule reikia pripažinti nuopelną už suformulavimą plano, kuris duoda afganams išeitį iš krizės, galėjusios šalį vėl nusviesti į katastrofiško smurto verpetą. Jei planas suveiks, tai bus pirmas taikus valdžios perdavimas šios šalies istorijoje“, – rašė pagrindinio Niujorko dienraščio redaktoriai. 

Panašiai atsiliepė ir Teherano dienraštis „Ebtekar“. „Šalia naujojo prezidento A. Ghani svarbių funkcijų naujoje nacionalinės vienybės vyriausybėje sulaukė ir jo varžovas A. Abdullah. Gali būti, kad ši nauja struktūra tvers neilgai. Bet vis tiek tai pagirtinas mėginimas drauge imtis Afganistano problemų sprendimo ir be politinių priešų nuslopinimo. Varžovai veikė ne pagal galios išskaičiavimus, o nacionalinio intereso vedami“, – teigė Irano sostinės laikraštis. 

„Afganistano valstybės vadovui tiek daug iššūkių, kad reikia tik stebėtis, jog išvis atsiranda žmogus, kuris tokių pareigų siekia, – rašė Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“. – Visų pirma pilietinis karas prieš Talibaną dar nepasibaigė. A. Ghani sakė, jog formulė „laimėtojas gali pasiimti viską“ jau negalioja“.

„Dabar jis turės įrodyti, kad kalbėjo nuoširdžiai. Bet ir A. Abdullah bei jo stovykla privalės palaidoti kovos kirvius“, – rašė Švedijos sostinės dienraštis.  

Čekijos sostinės laikraštis „Mlada fronta dnes“, nors sutiko, kad „susitarimas dėl H. Karzajaus įpėdinystės yra žingsnis į priekį“, vis dėlto rašė pesimistiškiau, kad „Afganistano ir ateityje laukia totalitarinis režimas“. ƒ„Moterys ir toliau privalės apsigaubti skaromis ir joms nebus suteikta jokių laisvių. Kova už demokratiją Afganistane žlugo – laimėjo Talibanas“, – rūsčiai brėžė liūdną išvadą Prahos dienraštis.  

Dabar politiškai į visai kitą pasaulio regioną, o žurnalistiškai į rytus nuo Prahos, į Kijevą. Iš ten Vokietijos dienraščio „Welt“ bendradarbis Andrė Eichhoferis rugsėjo 22 d. rašė, kad, nors „melagingi pranešimai iš Rusijos jau niekam nekelia nusistebėjimo, tačiau ir Ukraina konflikte su separatistais, regis, ne visada elgiasi pagarbiai su tiesa ir spaudos laisve“. 

Štai vienas pavyzdys – tai, ką Petro Porošenka rugsėjo pradžioje pareiškė, Vakarus nustebino ir net Kremlių vertė suklusti. „Kai kurios NATO šalys į Ukrainą greitai pristatysiančios „precizinius ginklus“, – sakė jis pokalbyje su „BBC“. O jo patarėjas Jurijus Lucenka savo „Facebook“ puslapyje dar pridūrė, jog Kijevas karinės pagalbos sulauksiąs iš JAV, Prancūzijos, Norvegijos ir Lenkijos.

NATO šalys tai tuoj pat paneigė. „Lenkija jokių ginklų Kijevui nepristatys“, – sakė premjerė Ewa Kopacz. Prezidentas B. Obama pareiškė, kad ir Vašingtonas jokiame Ukrainos apginklavime nedalyvaus. 

Kijevo laikraščiai spėliojo, kad šie sandoriai – slapti, todėl oficialiai jie ir užginčijami. Bet kodėl tada pats P. Porošenka oficialiai kalbėjo apie ginklų sandorius? Labiau tikėtina tai, kad savo tautoje jis nori stiprinti viltį, o Maskvai pagrūmoti.  

Konflikte, kuriame lyg ir buvo aišku, kurie geri ir kurie blogi, Kijevo kartais abejotinas požiūris į tiesą kelia klausimų. Vis labiau aiškėja, kad propagandą kovoje dėl rytų Ukrainos skleidžia ne tik Kremlius. „Ukraina taip pat visomis priemonėmis rungiasi dėl viešosios nuomonės, sąmoningai platina dezinformaciją ir pusiau tiesas – ir vis dėlto lig šiol galėjo būti tikra dėl Vakarų simpatijų“, – rašė Andrė Eichhoferis.

Jis davė ir daugiau klaidinančio ar klaidingo informavimo iš ukrainiečių pusės pavyzdžių ir pacitavo Dušano Reljičiaus, Mokslo ir politikos fondo Briuselyje atsakingo darbuotojo, žodžius, kad „ginkluotuose konfliktuose naujienos yra viena iš priemonių kariauti“.  

Ir nors žurnalistai dažniausiai neturi galimybių karinę informaciją patikrinti, „jie irgi tampa kaltais, kai vyriausybės pranešimus tik šiaip sau perduoda“. 

Panašiai kaip ir Rusijoje, dauguma laikraščių ir televizijos stočių Ukrainoje skleidžia patriotines nuotaikas. „Tačiau rusakalbiai piliečiai nėra apšmeižiami – tuo ir skiriasi ukrainietiškoji propaganda nuo rusiškosios, kuri Kremliaus kritikus mielai pravardžiuoja „fašistais“, – teigė vokietis žurnalistas, praleidęs daug laiko Kijeve.

Savo straipsnio pabaigoje jis dar priduria, kad Ukrainos valdžia, neturėdama tiek išteklių, kiek Rusija turi propaguoti savo bylai, tiesiog neleidžia kai kuriems rusų žurnalistams įvažiuoti į Ukrainą. 

A. Eichhoferis taip pat apgailestauja, kad kai kurie ukrainiečiai fiziškai užpuldinėja ir niokoja kai kurias redakcijas, kurios neteisingai laikomos esant prorusiškomis.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...