captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie demokratiją

Kas yra demokratija? Graikų kalboje šis žodis reiškia tautos valdymą (demos – tauta, kratein – valdyti). Šiuo žodžiu buvo vadinama V a. pr. Kr. pabaigos Atėnų valdymo forma. Išties tuo metu šiame mieste-valstybėje buvo praktikuojama tautos valdžia pačia tiesiausia to žodžio prasme. Visi laisvi piliečiai vyrai turėjo teisę dalyvauti politiniuose debatuose ir burtų keliu patekti į valstybės tarnybą.  

Kas yra demokratija? Graikų kalboje šis žodis reiškia tautos valdymą (demos – tauta, kratein  – valdyti). Šiuo žodžiu buvo vadinama V a. pr. Kr. pabaigos Atėnų valdymo forma. Išties tuo metu šiame mieste-valstybėje buvo praktikuojama tautos valdžia pačia tiesiausia to žodžio prasme. Visi laisvi piliečiai vyrai turėjo teisę dalyvauti politiniuose debatuose ir burtų keliu patekti į valstybės tarnybą. Deja, jie sudarė tik apie 20 proc. visų gyventojų.

Mokslinėje literatūroje demokratija reiškia valdymo formą, kurioje visi šalies piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Priešingai nuo autokratinės valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šiuo metu „demokratija“ yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi.

Galbūt galime teigti, kad demokratija yra piliečių valdžia? Juk valstybės gyventojai yra piliečiai. Tada kyla natūralus klausimas: ką tie piliečiai valdo? Jūs žinote, kad esate pilietis, ir nedrąsiai svarstote, ką Jūs valdote: gal Seimą, gal Vyriausybę, na, gal savivaldybes? Juk šios institucijos lyg ir atsiskaito piliečiams...

Taigi, jeigu mes manome, kad demokratija – tai piliečių valdžia, tai kodėl valdžia mes vadiname  Seimą, Vyriausybę, ministerijas, savivaldybes? Dar įdomiau, ką šios institucijos valdo? Teisingai, Jūs atspėjote, jie valdo mus, piliečius, t. y. pavaldinys valdo valdžią. Juokinga ar graudu?

O gal lietuviška demokratija iš tiesų reiškia tik Seimo narių paskyrimą rinkimų metodu, kurie vėliau pasiskirsto postus Vyriausybėje, ministerijose ir t. t.?

Žinoma, postai paskirstomi partinės priklausomybės, lojalumo principu, juk tai demokratiška. Vėliau jie dirba tai, ką ir norėjo dirbti, be jokio ryšio su tuo, ką buvo žadėję per rinkimus. Blogiausiu atveju pasiteisina, kad trūksta lėšų programų ir pažadų vykdymui. Juk iš tiesų rinkimai valstybės lėšų nepadidina.

Tai, kas bus išrinktas rinkimuose, dažniausiai nulemia rinkimų technologijų specialistai, kurie, naudodami žiniasklaidą, specialius metodus, o kartais net juodąsias technologijas, sugeba įtikinti piliečius, kad juoda yra balta, o balta yra juoda. „Juodosios technologijos“ – tai viena iš korupcijos apraiškų. Trumpai sakant, oponentas ar pasirinktas asmuo yra menkinamas, šmeižiamas, viešai skleidžiama negatyvi, jį kompromituojanti informacija. Jei už tai nėra baudžiama, vadinasi, tai yra teisėta, ir tai užtikrina demokratija.

Be abejo, tuoj atsiras politologijos mokslo žinovų-ekspertų, kurie pareikš: „Demokratija nėra idealiausia valdymo forma, bet niekas nesugalvojo geresnės“.

Tokiems mokslo žinovams-ekspertams belieka priminti, kad ir ekspertai klysta. Gal ateities kartos galės iš jų teorijos pasijuokti, kaip dabar sukelia šypseną šie teiginiai:

„Arkliai išliks visais laikais, o štai automobilis – tai tik laikina keistenybė“, – teigė Mičigano taupomojo banko prezidentas, 1903 metais patardamas Henriui Fordui neinvestuoti į „Ford Motors Company“

„Nėra menkiausios nuorodos, kad branduolinė energetika bus gaunama“, – 1932 metais teigė Albertas Einsteinas.

Ir pabaigoje pamąstykime, kodėl žlugo miestai ir valstybės, kurios manė, jog yra valdomos demokratiškai? O galbūt demokratija būna skirtingų tipų ar formų? 

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...