captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos Sąjunga dar nežlunga

Savaitgalio ir šios savaitės pradžios Vakarų laikraščiai dar grįžta prie anos savaitės pabaigoje įvykusio Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo ir kitų Europos reikalų. „Kas gi bus su šita sąjunga su 27 nariais?“ – šeštadienį klausė Vienos dienraštis „Standard“ ir nerado atsakymo. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Savaitgalio ir šios savaitės pradžios Vakarų laikraščiai dar grįžta prie anos savaitės pabaigoje įvykusio Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo ir kitų Europos reikalų. „Kas gi bus su šita sąjunga su 27 nariais?“ – šeštadienį klausė Vienos dienraštis „Standard“ ir nerado atsakymo.

„Šis klausimas kybojo kaip bloga dvasia virš vėliausiojo valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo. [...] Kur bežiūrėtum, beveik visais klausimais atrodė, kad „šefai“ teieškojo vien kivirčų: prancūzas F. Hollande`as su vokiete A. Merkel dėl bankų priežiūros; D. Cameronas su lenku D. Tusku, kadangi britas nori Europos Sąjungos biudžete iki 2020-ųjų daug ką iškirpti – savo paties naudai ir Rytų šalių sąskaita“, rašė Austrijos sostinės dienraštis.  

Portugalijos sostinės „Diario de Noticias“ nuomone, „aukščiausiojo susitikimo rezultatai vėl parodė, kaip dalykai Europos Sąjungoje dedasi: kai Berlyno ir Paryžiaus ašis funkcionuoja, žengiama į priekį, o kai ji netenka pusiausvyros, bendradarbiavimas Sąjungoje praranda greitį.

Šįkart buvo įmanoma rasti kompromisą kuriant bendrą bankų priežiūrą, bet susitarimas vėlgi tipiškai europietiškai biurokratiškas: jis buvo įmanomas, nes procesas padalytas į atskirus etapus. Paryžius nori didesnio spartumo ir gavo užtikrinimą, kad visi dalyviai iki metų pabaigos pristatys savo pasiūlymus Europos institucijoms. O Berlynas nori daugiau solidumo ir pasiekė, kad naujoji sistema bus įdiegta tik žingsnis po žingsnio“, – rašė Lisabonos dienraštis.

Prancūzijos Orleano miesto dienraštis „Republique du Centre“ teigė, jog „atrodė, kad Berlyno ir Paryžiaus jėgų išbandyme svarbiausia buvo nė vienam neprarasti prestižo. Taip buvo sunkiu, bet viską lemiančiu klausimu dėl bankų priežiūros.

Kyla įspūdis, kad laimėtas atokvėpis rinkose yra priežastis mūsų vyriausybėms duoti sau daugiau laiko. O iš tiesų reikėtų kuo greičiau imtis ekonominio augimo iniciatyvų“, – rašė Prancūzijos regioninis laikraštis.

Pasak Bratislavos dienraščio „Sme“, „stabdžio, ant kurio mynė kanclerė A. Merkel, negalima suprasti kitaip, nei tai, kad bent iki Vokietijos parlamento rinkimų  negali būti kalbų apie bendros Europos bankų priežiūros startavimą.  Be to, šie rinkimai tėra pretekstas atidėti bankų sąjungą, kurios Vokietija išvis nenori.

Vėliausias ES viršūnių susitikimas mus iš naujo įtikino, kad ginčas dėl bendros bankų priežiūros paaštrėja, kuo arčiau ji žengia prie įgyvendinimo. O bankų sąjunga išvis panaši į neišsprendžiamą užduotį“, – rašė Slovakijos sostinės dienraštis.

Anot Londono dienraščio „Guardian“, „kuo arčiau pasižiūri į susitikimo rezultatus, tuo labiau susilieja pareiškimo raidės. Ar visi bankai bus prižiūrimi? Ir kada tiksliai kitąmet tai prasidės? Detalės paliekamos finansų ministrams.

Tuo tarpu lieka daug erdvės įsivaizdavimams tų, kurie bankų priežiūros atžvilgiu skeptiški. Tad politinė situacija silpna, joje beveik neapsiginkluota prieš ateinančią audrą, kuri euro zoną galėtų ištikti – arba dėl Kinijos ūkio susilpnėjimo, arba dėl dviženklio ūkio nuosmukio Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – rašė Britanijos kairiųjų laikraštis.

Anot Nyderlandų dienraščio „Volkskrant“, gerai, kad šiaurinės šalys stojo skersai kelio per greitam bankų sąjungos įvedimui. Juk prancūzų numatytas „įvedimas sausio 1-ąją praktiškai neįmanomas, atsižvelgiant į tai, jog dešimtis tūkstančių centrinių bankų tarnautojų reikia paruošti sklandžiam bendradarbiavimui peržengiant valstybių sienas.

O politiškai jautriausiu lieka klausimas, kas sumokės sąskaitas, kai kuris nors bankas bankrutuos ar turės būti paramstomas. Ispanijos bankų nestabilumo akivaizdoje, prie šio gelbėjimo mechanizmo Nyderlandai ir Vokietija daugiau prisidės, negu iš jo gaus“, – rašė Amsterdamo laikraštis.

Madrido dienraštis „Pais“ teigė, jog „Ispanijai tai bloga žinia, jei tiesioginė parama jos bankams bus prieinama tik nuo 2014-ųjų. Tuo tarpu aukščiausiojo lygio susitikimuose pradeda vyrauti nauja nuolatinių mažų žingsnelių strategija. Kas prieš metus būtų tikėjęs, jog bus įvesta bankų sąjunga?

Lemiamas dalykas betgi tas, jog procesas eina pakankamai greitai, kad Valiutų sąjunga būtų papildyta dar trūkstamais elementais“, – rašė Ispanijos sostinės dienraštis. 

Pekino dienraštis „Guangming Ribao“ kviečia į ateitį žiūrėti optimistiškai: „Nuo idėjos prasidėjimo prieš 60 metų ekonominė sąjunga jau įgijo pavidalą. Šiandien esama kelyje į politinę sąjungą. Prie to neišvengiamai priklauso sunkumai. Tačiau negalima iš akių išleisti didžiosios krypties.

Šiandienos akimis nebebūtų įsivaizduojama Europos Sąjungą su jos nūnai 27 nariais grąžinti į prieš 60 metų buvusią Europą. Europos Sąjunga turi susitvarkyti su skolų krize. Ir ji pakankamai stipri, kad tai įveiktų. O Europos Sąjungos pabaiga būtų žmonijos istorijoje žingsnis atgal“, – teigė Kinijos sostinės dienraštis. 

Gana mįslingai prabilo Paryžiaus dienraštis „Monde“. Jo žodžiais, „aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje nieko neatnešė. Bet tai galų gale ramina, nes rodo, kad Europos Sąjunga bjauriausią krizės fazę įveikė. Europa dabar turi fiskalinį paktą, taip pat solidarumo mechanizmą, o bankų sąjungą sukurs.

Tačiau ateinanti krizė bus tada, kai europiečiai lapkritį susiginčys dėl septynerius metus apimančio biudžeto plano“, – prognozavo Prancūzijos sostinės dienraštis.    

Apžvalga skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...