captcha

Jūsų klausimas priimtas

Konstitucija

Po savaitės švęsime dvidešimtąsias Konstitucijos metines. Pagrindinis šalies įstatymas vis dažniau cituojamas. Konstituciją prisimena ne tik politikai, bet ir moksleiviai. Šeštus metus rengiamas Konstitucijos egzaminas sudomina vis daugiau žmonių.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Po savaitės švęsime dvidešimtąsias Konstitucijos metines. Pagrindinis šalies įstatymas vis dažniau cituojamas. Konstituciją prisimena ne tik politikai, bet ir moksleiviai. Šeštus metus rengiamas Konstitucijos egzaminas sudomina vis daugiau žmonių.

Atrodo, kad dauguma turėtų būti perskaitę dokumentą, už kurį balsavo 1992 metų spalį vykusiame referendume. Tačiau prieš penkerius metus atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje 77 procentai žmonių teigė, kad reikėtų keisti Konstituciją. 70 procentų iš tų 77 procentų žmonių, norinčių keisti ją, prisipažino pagrindinio šalies įstatymo nė neskaitę. Norisi tikėti, kad šiandien apklausos rezultatai būtų geresni.

Mažėja nagrinėjimo Konstituciniame Teisme laukiančių bylų. 2010 metais naujų prašymų jame gauta 157, pernai – 58, šiemet vos 24. Pastarąjį skaičių galima vertinti įvairiai. Vieni sakys, kad žmonės nusivylė ir nebetiki niekuo, net Konstituciniu Teismu, kuriame nagrinėjimo tenka laukti mažiausiai porą metų. Kiti postringaus, esą Konstitucinio Teismo apskritai nereikia – jo darbą galėtų atlikti Aukščiausiasis Teismas. Beje, individualaus konstitucinio skundo instituto, suteikiančio teisę žmogui į teismą kreiptis tiesiogiai, ne per teismus, Lietuvoje dar nėra. Ankstesnės valdžios atsisakymą suteikti tokią teisę Lietuvos piliečiams grindė ekonomikos krize. Įdomu, ką šnekės nauji išrinktieji, juolab kad daugiausia balsų per Seimo rinkimus gavusios partijos lyderiui dažnai tenka minti teismų slenksčius.

Nusivylimas padidėja, kai sužinai, kad nuo 1994 iki 2011 metų susikaupė 27 bylos, kurias išnagrinėjęs Konstitucinis Teismas pripažino esant prieštaravimą Konstitucijai, bet Seimas dėl to nieko nesiėmė. Jeigu įstatymų leidėjui neužteko laiko Konstitucijai prieštaraujantiems įstatymams panaikinti, apie kokią teisės viršenybę ir realiai galiojančią Konstituciją galima kalbėti?

Aukšti valdžios pareigūnai ir garbingi politikai Konstitucija dažniausiai  dangstosi tuomet, kai jiems tai paranku. Generalinis prokuroras Darius Valys teigia negalintis pasakyti, ar iki Seimo rinkimų rezultatų įsigaliojimo bus baigti ikiteisminiai tyrimai dėl galimo rinkėjų balsų pirkimo. Tarp jų – ir tyrimas dėl galimo kalinių balsų pirkimo Darbo partijos naudai. Daugelis partinių – buvę Seimo nariai, jau kartą prisiekę šventai laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Bet ar laikėsi? Rolando Pakso pavyzdys rodo, kad patys rinkėjai linkę lengvai atleisti priesaikos laužytojams.

Kalbėdamasi su užsieniečiais sunkiai rinkau žodžius apibūdinti žmogui, kurio vadovaujama partija gavo daugiausia balsų ir kuris nori tapti Lietuvos premjeru. Naudos siekis taip užvaldė politikų protus, kad į valdžią, kartu ir valstybę, žiūrima taip, lyg jie tvarkytųsi paprastoje uždarojoje akcinėje bendrovėje.

Gal ir galima suprasti, kodėl už Darbo partiją ir buvusios teisėjos partiją balsavo teismų slenksčius minantys ir sprendimų tebelaukiantys paprasti žmonės. Tačiau kandidatų ketinimai spręsti asmenines problemas pasitelkus rinkimų agitaciją ir sausą aritmetiką nesuvokiami. Neneigiu Viktoro Uspaskicho žavesio ir gebėjimų, tačiau neįsivaizduoju, kaip jis atstovautų Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai. Neteko išgirsti, kaip jis kalba angliškai, prancūziškai arba vokiškai, nes  pigių rusiškų juokelių derybose su Europos Sąjungos valstybių vadovais nepakaks.

Lenkų teisės profesorius Stanisławas Gebethneris 1990 metais pusiau juokais pareiškė esąs iš tokios šalies, kurioje nepaklusti teisei, taigi ir jos negerbti, ilgus dešimtmečius buvo „patriotinė pareiga“. Šios mintys – tarsi apie Lietuvą.

Galbūt ne viskas Konstitucijoje numatyta, tačiau šiandieniniai politiniai vėjai teise nedvelkia. Konstitucijos tekstas, kad ir koks geras būtų parašytas, jeigu jo nepaisoma, tėra popieriaus lapas. Dvidešimtosios Konstitucijos metinės – tinkama proga padiskutuoti, kodėl vis dažniau atrodo, kad teisinės valstybės įgyvendinimo idealas tolsta nuo mūsų.

Komentaras skaitytas per LRT Radiją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close