captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rimvydas Valatka. Ekonomika vis dar kyla, bet nerimas kyla dar greičiau

Mūsų finansų ministras kalba tokiu tyliu balsu, kad net jei jis prabyla apie ekonomikos lėtėjimą, o ji negali nelėtėti, matant ką išdarinėja XXI a. Hitleris, įsitvirtinęs Kremliuje, regis, niekas šalyje nekreipia dėmesio nei į ministrą, nei į jo žodžius.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Mūsų finansų ministras kalba tokiu tyliu balsu, kad net jei jis prabyla apie ekonomikos lėtėjimą, o ji negali nelėtėti, matant ką išdarinėja XXI a. Hitleris, įsitvirtinęs Kremliuje, regis, niekas šalyje nekreipia dėmesio nei į ministrą, nei į jo žodžius.

Dėl lėtesnio kitų kraštų ekonomikų augimo, dėl Rusijos draudimo maisto prekių importui, nepalankios padėties naftos rinkoje Finansų ministerijos pavasarį numatytas BVP augimas 2014–2016 metams yra mažinamas 0,5, 0,9 ir 0,2 procento, abejingu šiai ašarų pakalnei balsu šnabžda finansų ministras.

Lauke vis dar šilta, saulutė šviečia, ministro balsas hipnotizuojamai migdo. Kas beprisimins, kad lyg tyčia tas pats finansų ministras kartą, o tai buvo pasaulyje jau įsisiautėjus Didžiajai finansų krizei, 2008-ųjų rugsėjį, taip pat abejingai vardijo skaičius ir lygiai taip pat migdė savo slopstančiu, tarsi į aną pasaulį pereinančiu balsu, kad krizė Lietuvai negresia.

Didžioji finansų krizė, nepaisant R. Šadžiaus šnabždesių, savo svoriu Lietuvą užgriuvo vos įpusėjus tų metų rudeniui. O dar sako, kad antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi. Atskirai paimtas socialdemokratų finansų ministras gali padaryti ir tai.

Kita vertus, dieviška ramybe, kai kalbame apie ekonomiką, ypač palaimintą minimalios algos didinimą bei ekonominei logikai nepasiduodančias pensijų kompensacijas, dvelkia ne tik finansų ministras. Visi mes Lietuvoje kažkokie apsnūdę.

Matyt, taip jau visada nutinka, kai baigiasi kokia neganda – kai praeina buboninis maras, o Ebolos virusas dar neišrastas. Kai kareiviai išsiveržia iš apsupties, bet dar negalvoja apie tai, kad po savaitės kitos juos grąžins į fronto mėsmalę, kai baigiasi futbolo ar krepšinio pasaulio čempionatas ar ta pati Didžioji 2007–2011 metų pasaulio finansų krizė.

Žmonės vėl dairosi į naujus butus, apynaujus automobilius, keičia susidėvėjusius baldus ir indaploves, planuoja atžalas, todėl ekonominį nerimą veja tolyn nuo savęs.

Bet istorija žino ir kitokių paralelių.

Didžioji XX amžiaus ekonomikos depresija baigėsi 1933 metais, o Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939-aisiais. Praėjus tik šešeriems metams po Didžiosios depresijos. 

Be to, karai tada prasidėjo dar anksčiau. Japonija nukariavo Kiniją, ir tai vyko tuoj po Didžiosios depresijos. J. Stalinas prie Chasano ir Chalchingolo mušėsi su Japonija. A. Hitleris aneksavo Sudetus ir Klaipėdos kraštą. Visai kaip dabar: Gruzija, Krymas, Donbasas, Irakas, Sirija. Pasaulis verda. Pridėkime prie 2011-ųjų šešerius metus, ką gausime?

V. Putinas akyse vėl grūda Rusiją už geležinės uždangos. Kaip išlaikyti turkiškų viešbučių su „viskas įskaičiuota“ pamačiusius, importinius automobilius nusipirkusius žmones, netgi jei tai rusai, kurie vis dar nori būti didžiausi, galingiausi ir labiausiai nekenčiami pasaulyje? Išeitis viena – pergalės, tegu ir abejotinos, prieš kraujo brolius, žodžiu, karas.

Ir ritasi per Europą V. Putino švystelėta granata. Estijoje V. Putino smogikai pagrobia estų saugumo policijos karininką. Jo prokurorai pareikalauja išduoti Maskvai 1 500 lietuvių, kurie 1990 metais pasitraukė iš okupacinės sovietų armijos.

Ar tai reiškia, kad šiuos dabar jau pusamžius vyrus V. Putino smogikai antrąkart ims gaudyti jau ir laisvos Lietuvos teritorijoje?

Jei vieną dieną taip atsitiks, ko gero, niekas Lietuvoje, net tie, kuriems patinka rusiškų televizijų propaganda ir serialai, kaip šaunieji rusų desantininkai ir saugumiečiai žudo čečėnus, ko gero, labai nenustebtų.

Kremliaus neūžaugai, kuris viską nuo pat atėjimo į valdžią priima tik asmeniškai, jau senokai, kai dar sprogdino maskviečių namus, pavažiavo stogas, tik niekas pasaulyje to nenorėjo matyti. Kai kas nenori dar ir dabar.

Ką gi –  ekonomika su finansų ministro abejinga veido išraiška vis dar kyla. Tik nerimas dėl ateities kyla greičiau.

Komentaras skaitytas per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...