captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šįkart Vakarai Lietuvos Seimo rinkimus pastebėjo

Seimo rinkimai šiemet Vakarų spaudoje sulaukė kiek daugiau dėmesio nei paprastai, kai jie būdavo tiesiog ignoruojami. Tiesa, ir dabar dieną po rinkimų pirmiausiai pasirodė tik sausi pranešimai apie rezultatų tendencijas, rodančias kairiosios opozicijos persvarą.  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Seimo rinkimai šiemet Vakarų spaudoje sulaukė kiek daugiau dėmesio nei paprastai, kai jie būdavo tiesiog ignoruojami. Tiesa, ir dabar dieną po rinkimų pirmiausiai pasirodė tik sausi pranešimai apie rezultatų tendencijas, rodančias kairiosios opozicijos persvarą. Tačiau pačią rinkimų dieną ir išvakarėse netrūko platesnių analitinių straipsnių apie politinę padėtį Lietuvoje. 

Pirmadienį Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pranešė, jog dar nesuskaičiavus visų balsų priekyje atsistojo „kairiųjų sąjunga“ ir kad „Lietuvoje po pirmojo parlamento rinkimų rato atrodo, jog keisis vyriausybė“.

Po Darbo partijos ir socialdemokratų partijos, „konservatyvioji ligšiolinio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus partija“ atsidūrė trečioje vietoje, nes „A. Kubilius su savo griežta taupymo politika pateko į kritikos ugnį“. 

Vokietijos radijas pirmadienį pažymėjo ir tai, jog „lygia greta vykusiame referendume dėl atominės elektrinės statybos ryškėja nepritarimas“.

Rinkimų sekmadienį paskelbtame ir pirmadienį atnaujintame plačiame straipsnyje „Lietuvos vyriausybei gresia pralaimėjimas parlamento rinkimuose“ Vokietijos radijo žurnalistė Sabine Adler rašė, jog „pensijų mažinimai, didžiulė taupymo programa ir nepopuliari mokesčių reforma – dėl savo griežto sanavimo kurso ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama vidurio dešinės koalicija gali būti nubausta“.

Žurnalistė citavo Žaliųjų atstovą Liną Balsį, pasak kurio „krizė tebuvo vienas aspektų visos eilės klaidų, kurias šita vyriausybė padarė. Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis - mokesčių reforma, kurią vyriausybė vos perėmusi valdžią prastūmė ir kuri apsunkino gyvenimą smulkiesiems ir vidutiniesiems verslininkams. Užtat jie vėl slepiasi ir dirba juodai, nes neišgali susimokėti mokesčių“.

Toliau žurnalistė S. Adler rašė, kad „valstybės išlaidos buvo sumažintos 12 procentų, o mokesčių reforma palietė tris ketvirtadalius įmonių. Konservatyvusis ministras pirmininkas Andrius Kubilius tuoj po savo išrinkimo prieš ketverius metus prastūmė tokią masyvią taupymo programą, kad šiaip jau visai į streikus nelinkę lietuviai dienų dienomis protestavo priešais parlamento rūmus ir net pasitaikė susirėmimų.

Ekonomika nusmuko 15 procentų, patyrė sunkiausią krizę po Sovietų Sąjungos žlugimo, tuo tarpu vis dėlto atsigavo iki nedidelio pliuso, tačiau vyriausybė visiems laikams prarado populiarumo.

17 procentų lietuvių be darbo, į tai neįskaičiuoti tie apytikriai du šimtai tūkstančių, gavusių darbus Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Daugiausia kenčia pensininkai“, – gal kiek tendencingai (dėl pensininkų) rašė vokietė žurnalistė, vėl pasiremdama Linu Balsiu.

Anot jo, pensijų nukirpimai palietė visuomenės silpniausius. Vyriausybė žengė lengviausiu keliu. Pensininkai turi stabilias pajamas. Ir kai tu jas tam tikra konkrečia suma sumažini, gali labai tiksliai viską suskaičiuoti“.

Žurnalistė S. Adler pažymėjo, kad Linas Balsys – vienas iš dviejų tūkstančių kandidatų į Seimą. Anot žurnalistės, Lietuvoje, „didžiausioje iš trijų Baltijos šalių, svarbia rinkimų kovos  šalia kelio iš krizės suradimo dalis buvo būsimoji energetikos politika – su branduoline jėga ar be jos.

Jau keli mėnesiai, kai šioje atominės jėgainės šalininkų šalyje pirmą kartą persvarą įgijo jos priešininkai – bent jau pagal nuomonių apklausas“, kurias vokietei žurnalistei komentavo Vladas Gaidys iš instituto „Vilmorus“.

Anot jo, „žmonės nori politiškai ir ekonomiškai nepriklausyti nuo Rusijos. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, mes elektros energijos ir dujų atžvilgiu  visiškai priklausomi nuo Rusijos. Šilumos ir elektros kainos beveik siekia oficialiai dar galiojantį pragyvenimo minimumą.

O vis tiek žmonės šiuo metu nenori atominės elektrinės, nes bijo, kad Lietuva turės už tai turės leistis į per dideles skolas, kurias mokesčių mokėtojai bei ko gero jų vaikai turės išlyginti“, – sakė V. Gaidys žurnalistei.

Ji tęsia, kad „lietuvių pasitikėjimas partijomis gerokai žemesnis nei kitose šalyse, o didžiausią pasitikėjimą Lietuvoje turi gaisrininkai, tuoj po jų – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai jokiu būdu ne tik dėl to, kad buvusi Europos Sąjungos komisarė turi juodą karatė sportininkės diržą.

Lygiai stipriai pritariama ir Europos Sąjungai, 70 procentų Lietuvos gyventojų vis dar džiaugiasi naryste joje, tačiau dėl finansų krizės euro neįsives jau 2014 m., kaip anksčiau planavo“, – baigė savo straipsnį Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistė Sabine Adler.

Šio radijo tinklalapis pirmadienį taip pat pateikė tarptautinę spaudos apžvalgą, kurioje, kaip kabai retai pasitaiko, skiriama vietos ir Lietuvai.

Cituojamas Klaipėdoje pasirodantis „Vakarų ekspresas“, kuriame rašoma, jog „nors daugelis vylėsi, kad partija „Drąsos kelias“ galės tapti tikrai už valstybę ir žmones kovojanti jėga, ji ko gero gaus tik 7 mandatus ir kartu su buvusia konservatorių ir liberalų vyriausybe sėdės opozicijoje“.  

Pasak Stokholmo dienraščio „Svenska Dagbladet“, užėmusi griežto taupymo kursą Lietuva ligi šiol eina teisingu keliu, tačiau „dabar kyla klausimas, ar pralaimėjus premjero Andriaus Kubiliaus konservatyviai vyriausybei, bus surizikuota tuo, kas jau pasiekta.

Populistinė Darbo partija tapo stipriausia jėga, o ji taupymo nelaiko sėkmės receptu. Kad sutaupymai yra ne tas kelias, teigia ir rimtesni diskusijų dalyviai negu Lietuvos rinkimų laimėtojai.

Vis dėlto klausimas ne tas, ar Europa turi taupyti, kad įveiktų skolų krizę, o tas, kaip ji turi taupyti“, – rašė Stokholmo dienraštis pirmadienį.

Kol kas citavome rinkimų dieną ir po jos pasirodžiusius straipsnius.  O spalio 10 d., taigi prieš rinkimus, Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ korespondentas Vilniuje rašė, jog pagal nuomonių apklausas atrodo, kad prie urnų tikrai neateis nė 50 procentų rinkėjų – toli gražu.

Nuo savęs pasakysime, kad šiandien jau žinome, jog į pirmąjį ratą rinkėjų atėjo per 50 procentų. Taigi ši prognozė dėl pernelyg žemo rinkėjų aktyvumo nepasitvirtino. O šveicaras korespondentas taip prognozavo dėl to, kad, matyt, kalbėjosi tik su tais vilniečiais, kurie sakėsi nežinantys už ką balsuoti.

Šiaip jau šiame reportaže daug žurnalistui neatleistinų klaidų. Pavyzdžiui, jis rašė, kad „pastaraisiais metais Lietuvą valdė iš buvusių komunistų išaugę socialdemokratai, o konservatorių vadovas Andrius Kubilius taip pat anksčiau buvo ministru pirmininku“.

Šveicaras žurnalistas Tautos prisikėlimo partiją pavadino „tik neseniai įsteigta“ ir „tam tikrose apklausose pasiekusia tą patį (nors su 7 procentais  ganėtinai kuklų) populiarumo lygį kaip ir valdantieji socialdemokratai“. Visa tai, aišku, nesąmonė. 

Ciuricho dienraščio straipsnyje ypač daug dėmesio kreipiama į Rolandą Paksą, apie kurį taip pat prišnekėta ir faktus atitinkančių, ir jų neatitinkančių dalykų.

Apžvalga skaityta per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2012

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...