captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pamirškit pažadus. Gyvenimas nei šiandien, nei ryt nepasikeis

Nespėliokime, kas bus naujasis Premjeras. Tegu dar savaitę kitą pasimatuoja tą švarką kas nori. Juk kiekvienas, tiesiog žmogiškai, turi teisę išsimaudyti šlovės spindesyje ir pasidžiaugti pergale, net ir tuomet, jeigu tai yra kol kas tik keliolika mandatų. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Nespėliokime, kas bus naujasis Premjeras. Tegu dar savaitę kitą pasimatuoja tą švarką kas nori. Juk kiekvienas, tiesiog žmogiškai, turi teisę išsimaudyti šlovės spindesyje ir pasidžiaugti pergale, net ir tuomet, jeigu tai yra kol kas tik keliolika mandatų.

Juolab, kad džiūgauti teks neilgai. Naujoji valdančioji dauguma, naujoji Vyriausybė iš karto plosis į  kietą realybės sieną. Bandys ją ignoruoti, užsitrankys iki subyrėjimo. Bandys pramušti, gali likti po griuvėsiais. 

Antrą vietą daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėjusių socialdemokratų vedlys Algirdas Butkevičius pabandė ignoruoti ir jau turi ryškų raudonai violetinį guzą.

Rytą po rinkimų, apsvaigęs nuo sėkmės ir dėl to, matyt, išjungęs saugiklius, A. Butkevičius pranešė, jog atominės elektrinės statybos projektas nebus stabdomas. Po kelių valandų vėl pranešė, bet jau kitaip, kad mūsų šaliai nereikalingas toks brangus, neskaidrus ir ekonomiškai nepagrįstas projektas.

Tai bus tas projektas ar nebus? Regis, tai priklauso nuo situacijos. Jeigu po rinkimų – tai bus, o iki antrojo jų turo – nebus, nes reikia  60 procentų, kurie referendume jam pasakė „ne“. 

Bet tai – tik įprasta rinkimų realybė. Tik pelai, palyginti su tuo, kas laukia tikrojoje, kur tingių smegenų mulkinimą neišvengiamai pakeičia konkrečius padarinius turintys sprendimai.

Atominė energetika – problema Nr. 1, kuri braškintų kairiosios pakraipos potencialiai jau suformuotą koaliciją.

Rolandas Paksas ir Valentinas Mazuronis – prieš. Viktoras Uspaskichas – lyg ir už, bet ne visai. A. Butkevičius, matyt, bus už. O referendumas – prieš. Energijos kainos didėja ir didės. 

Ryga ir Talinas lauks Lietuvos valdžios pozicijos, o Lietuvos valdžia tuo metu bus priversta murdytis savo pačios išsikastoje populizmo kūdroje. Čia – apie istorinius sprendimus, kurie nustatys šalies kryptį energetikoje. Srityje, kuri niekaip neatskiriama nei nuo valstybės gerovės, nei nuo politikos – tiek užsienio, tiek vidaus.

Energetika yra tokia aiški, nors ir begėdiškai sumaizgyta, realybė. Ji smogs akivaizdžiai, nepaisant bandymų manipuliuoti ir sukti uodegą. Bet yra ne tokių akivaizdžių, bet nepalyginti klampesnių reikalų. O ten taip pat reikės konkrečių sprendimų.

Šiuo metu Lietuva, nors ir pavargusi, skurstanti, bet pradeda justi po kojomis pagrindą. Atspirties tašku augimui, kuris dar negreitai, bet  gali pavirsti kiek šviesesniu gyvenimu, tapo finansinis apynasris.

Tik pasiūtas jis iš tokios trapios medžiagos, kad kiek plačiau pražiojus burną suplyštų nesulopomai. Nauja Vyriausybė gali iš visų jėgų laikyti tą burną užspaudusi, bet tada ji mažai kuo skirsis nuo dabartinės Vyriausybės. Be to, tokiam nedėkingam, morališkai sekinančiam darbui reikia daug energijos, už kurios išeikvojimą niekas ačiū nepasako.

Jeigu bent kiek tuos pavadžius atleis, idant žmonės pajustų žadėtas permainas, deficito skylė praris ne tik naują Vyriausybę, bet gal ir valstybę. Kodėl taip žiauriai? Ogi todėl, kad tokia realybė.

Valstybės skola yra didelė. Italijai, Jungtinei Karalystei ar JAV būtų maža, o mums yra didelė, nes kiekviena valstybė yra kitokia. Tie gausiai skolinti pinigai padėjo išgyventi juodžiausias dienas ir tapo vieninteliu ekonomikos stimulu šalia Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų. Šitą stimulą per krizę Lietuva turėjo, nes įtikino rinkas, kad  gali išlaikyti tą žiaurų apynasrį sveiką.

Toliau šiuo stimulu naudotis nebeišeis, nes priartėta prie saugių galimybių ribos. Ją peržengus, palūkanos šoka ir prasideda toks suktinis, kuris baigiasi ten, kur dabar yra, pavyzdžiui, Ispanija.

Skolinimosi laikas pasibaigė. Dabar, pajutus pagrindą po kojomis, atėjo laikas mažinti skolas, rūpintis tik jų aptarnavimu. O tai taip pat labai brangiai kainuoja. Realybė suriša rankas būsimai Vyriausybei.

Dar daugiau, įspraudžia ją į kampą, palikdama minimalią manevro laisvę. Padidinsi minimalią algą, pirmiau nei padidinsi biudžetą ir sumažinsi šešėlį, pamatysi didėjančią skylę biudžete su visais jau išvardytais padariniais ir – didesnį nedarbą.

Duosi daugiau basiems policininkams ar mokykloms –bus tas pats. Tas mistifikuojamas vartojimas gal kiek ir padidės, bet naudą gaudysim ne mes. Kodėl? Todėl, kad gavus papildomą litą, maždaug 80 centų išleidžiama importui. Juos pasiima gal kinai, gal vokiečiai. Lietuvos ekonomikai telieka 20 centų. 

Sumažinsi mokesčius, biudžeto skylė išsišieps dar greičiau. O kad to nedarytų, reikės pakirpus vienus mokesčius, įvesti kitus.

A. Butkevičius sumažintų darbo mokesčius. Pagal jų struktūrą, pajamų mokestis nedidelis, didelis yra mokestis „Sodrai“. Kas mokės pensijas, jeigu jau ir dabar prasiskolinusi „Sodra“ gaus mažiau. Daugiau paimsi nuo kapitalo? Vargu, nes tam prieštaraus V. Uspaskich. Ir galbūt visai pagrįstai, nes kapitalas laisvai teka ten, kur jam šilčiau. Kartu su juo teka ir darbo vietos.

Lietuvos augimo ir naujų darbo vietų atsiradimo svarbiausias šaltinis – eksporto rinkos. Bet pagrindinėse ir vėl vyksta ekonomikos atoslūgis.

V. Uspaskich turi planą, kaip padėti eksportuojančioms bendrovėms. Bet pritaikius joms lengvatas, pirmiau nei naudą pajusi minusą. O šiuo laikotarpiu tai rizikinga.

Valstybė tarytum atsidūrusi siaurame tunelyje, kur reikia atsargiai važiuoti nesimėtant į šonus.  Neatsargus manevras gali tapti katastrofa. Gerasis ruožas tik dar labiau atitoltų laike.

Jeigu ir to dar maža, pridėkime, pavyzdžiui, eurą. Kaip mąstys nauja Vyriausybė? Toliau postringaus apie naudą ir nenaudą, lyg Lietuva tebūtų ubagas, renkantis išmaldą ir ieškantis geriau gyvenančio pono?

Estija jį turi. Latvija ryžtingai siekia ir, akivaizdu, turės. Lietuva liks viena Baltijos regione su sava valiuta, tvirtai susieta su euru, todėl patiriančia tik šios sąsajos apribojimus, bet nepatiriančia pliusų?

O tai reiškia, kad ji bus mažiau patraukli šiame regione vietos ieškantiems investuotojams, vadinasi, lėčiau kils iš sąstingio ir dažniau bus vadinama užkampiu. Jos paskolos bus brangesnės, o žmonės ir toliau permokės bankams.

Euras, kaip energetika, apipintas nepasitikėjimu, fatališkomis prognozėmis. Kurį kelią pasirinks nauja Vyriausybė – popso ar atsakingos politikos?

Sunkus daugeliui politikų pasirinkimas tarp žmonių meilės, savo proto ir pareigos.

Todėl ir sakau: tegu pasidžiaugia pergale, kol gali. Nes Vyriausybės duona šią kadenciją nebus saldi. Jos dalia bus sunki. Gal net labiau sunki nei dabartinės. Ši turėjo akivaizdžią priežastį – krizę, kuri leido įtikinti ir pateisinti. Dabar to nebėra. Dabar tik galima sukelti naują. 

Komentaras skambėjo per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close