captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Dumbliauskas. Kur bus sustabdytas V. Putinas?

Kiek toli eis agresyvus V. Putino režimas? Šį klausimą dar birželio mėnesį pateikiau buvusiam savo kolegai, kuris dabar yra mūsų valstybės ambasadorius vienoje užsienio šalyje. Atsakymas buvo paprastas ir tikslus – V. Putinas eis tiek toli, kiek jam leis Vakarų valstybės.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kiek toli eis agresyvus V. Putino režimas? Šį klausimą dar birželio mėnesį pateikiau buvusiam savo kolegai, kuris dabar yra mūsų valstybės ambasadorius vienoje užsienio šalyje. Atsakymas buvo paprastas ir tikslus – V. Putinas eis tiek toli, kiek jam leis Vakarų valstybės.

Nuo šio pokalbio praėjo du mėnesiai, kurie parodė, kad V. Putinas eina vis toliau ir toliau. Ar jūsų neapima neviltis matant, kaip Europos Sąjungos ir jos didžiausių valstybių lyderiai nesugeba imtis bent adekvačių priemonių prieš agresorių, kuris iš jų dar ir atvirai šaiposi? Negi čia susiduriame su istorijos ironija?

Juk Europos Sąjunga buvo sukurta būtent tam, kad Europos žemyne niekada nekiltų karai. Tuo metu dabartiniai šios sąjungos lyderiai vis dar negali patikėti, kad viena Europos valstybė užpuolė savo kaimynę ir net bijo vadinti daiktus savais vardais, t.y., bijo vartoti žodį „karas“.

Europos šalių lyderių bejėgiškumą netiesiogiai patvirtina ir Rusijos propagandos mašina, kuri savo piliečiams nuolat kala, kad pagrindinis Rusijos priešas yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Iš to galime spėti, kad Kremliaus vyrukai Europos nelaiko rimtu priešininku, nes tikisi senojo žemyno šalis suskaldyti ir taip jas valdyti.

Jei demokratinis Vakarų pasaulis vis dar nepajėgia nubrėžti ribų V. Putino režimo agresijai, bandykime privačiai pasvarstyti, kiek toli ši agresija nueis. Atviras Rusijos kariuomenės įvedimas į Ukrainą yra naujas posūkio taškas, nes dar visai neseniai kai kurie mūsų apžvalgininkai teigė, kad rusai savo kariuomenės nenaudos, apsiribos teroristais ir slaptu ginkluotės jiems tiekimu.

Kas toliau? Pagal vieną žiniasklaidoje jau pasirodžiusią versiją V. Putinas visos Ukrainos okupuoti neketina. Kariuomenę jis esą įvedė tik tam, kad Ukrainos armija galutinai nesutriuškintų teroristų Donbase, nes tada Kremlius prarastų svarbias poveikio Kijevui priemones. Pagal šią versiją, kariuomenės įvedimu V. Putinas siekė parodyti P. Porošenkai, kad šis Donbase nenugalės, ir priversti Ukrainos prezidentą sėsti prie derybų su separatistais stalo. Po tokių „derybų“ Donecko ir Luhansko sritys liktų įšaldyto konflikto zonomis, o Rusijai esą to tik ir tereikia. Kitaip tariant, Rusijai Donbasas reikalingas ne kaip teritorija, o kaip priemonė veikti Ukrainos valdžią.

Artimesnė tiesai būtų kita versija, pagal kurią Rusijos agresiją Ukrainoje reikia vertinti platesniame kontekste – tai rusiško pasaulio (russkij mir) ir didžiosios Rusijos civilizacijos įtvirtinimo kontekste. Pagal V. Putiną ir jo ideologus, rusų tauta yra padalinta po įvairias valstybes, todėl Rusijos uždavinys yra šią tautą suvienyti. Čia svarbu pabrėžti, kad rusų tauta V. Putinui yra ne tik etniniai rusai, bet ir visi rusakalbiai, o taip pat vadinamieji tėvynainiai (sootečestviniki) – visi žmonės ir jų palikuonys, gyvenę Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos teritorijoje.

Ši taip plačiai suprantama rusų tauta dabar gyvena Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Baltijos šalyse, Moldovoje, todėl agresiją prieš Ukrainą reikėtų vertinti kaip pirmą žingsnį, vienijant rusų tautą. Ukraina turi būti visiškai kontroliuojama Rusijos, o jei nepaklus, turi būti sunaikinta kaip valstybė. Vėliau ateis Baltarusijos, Kazachstano ir mūsų eilė būti suvienytiems.

Tačiau tuo Kremliaus vyrukų kliedesiai nesibaigia. Buvęs V. Putino patarėjas ekonomikai Andriejus Ilarionovas tvirtina, kad galutinis V. Putino tikslas – karas prieš anglosaksų pasaulį, kuriam priskiriamos JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Australija, Nyderlandai ir dalis Skandinavijos. Rusija sieks, kad šiame kare kontinentinės Europos šalys, vadovaujamos Vokietijos, būtų neutralios.

Ekonomiškai ir technologiškai silpnos Rusijos ketinimai kariauti su anglosaksų pasauliu skamba kaip ligotų žmonių fantazijos, tačiau šios ligotos fantazijos jau tapo realia politika, dėl kurios Ukrainoje žūsta niekuo dėti žmonės.

NATO viršūnių susitikime Velse mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu CNN televizijai sakė, kad šiandien Europos ir NATO vadovai laiko lyderystės testą, kurį jiems pateikė V. Putinas. Mano manymu, kol kas šie vadovai V. Putino surengtą testą laiko labai prastai. Bepigu jiems tokiems būti, nes jiems nereiks žūti Rusijos sukeltame pasauliniame kare. Tą karą jie praleis patogiose požeminėse slėptuvėse.  

Komentaras skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...