captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV prezidento rinkimuose dabar nėra favorito

Jeigu nuomonių apklausose prieš pirmuosius prezidento B. Obamos ir jo varžovo M. Romney debatus televizijoje ryškiai pirmavo prezidentas, tai po debatų jų įvertinimai rinkėjų akimis beveik susilygino. Taigi šiuo metu visiškai neaišku, kas nusiskins pergalę per lapkričio 6-ąją vyksiančius rinkimus.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Jeigu nuomonių apklausose prieš pirmuosius prezidento B. Obamos ir jo varžovo M. Romney‘io debatus televizijoje ryškiai pirmavo prezidentas, tai po debatų jų įvertinimai rinkėjų akimis beveik susilygino. Taigi šiuo metu visiškai neaišku, kas nusiskins pergalę per lapkričio 6-ąją vyksiančius rinkimus.

Taip rašo dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ apžvalgininkas Matthias  Rübas iš Vašingtono. „Tuoj po debatų du trečdaliai žiūrovų laikė Mitą Romney aiškiu jų laimėtoju. Ir iš tiesų jis buvo agresyvus, kompetentingas ir žodžio kišenėje neieškojo, o B. Obama atrodė išsiblaškęs, niurzgus, savimi netikras.

Tačiau kitą dieną  B. Obama vėl pasirodė karingai nusiteikęs. Jis išvadino M. Romney melagiu, nuslėpusiu savo tikrąjį ketinimą milijonierius ir milijardierius atleisti nuo dar daugiau valstybinių mokesčių. Pats M. Romney šį priekaištą tuoj pat atmetė kaip negarbingą bei nepagrįstą. Jis rinkėjams priminė silpną ekonomiką, didelį nedarbą ir augantį šalyje neturtą prezidentaujant B. Obamai.

Už įžeidinėjimų ir kaltinimų tankmės vis dėlto galima atpažinti dvi aiškiai skirtingas politines filosofijas“, – rašo Matthias  Rübas ir jas išdėsto taip:

„B. Obama reikalauja „naujo ekonominio patriotizmo“: kiekvienas turi nešti jam prideramą mokesčių naštos dalį tam, kad visi turėtų  vienodas galimybes ekonomiškai pakilti. Pasiturintieji turi daugiau sumokėti mokesčių į valstybės kasą tam, kad būtų iš ko padengti būtinai reikalingas investicijas į švietimą, sveikatos apsaugą ir infrastruktūrą.

Teiginys, kad didėjanti visuomenės gerovė nutekės „nuo viršaus į apačią“, yra iliuzija, kuri išryškėjo jau buvusio prezidento George‘o W. Busho vadovavimo laikais. „Pirmyn su didesne teisingumo doze!“ – toks B. Obamos šūkis antrajai kadencijai. 

M. Romney tam priešpriešina reikalavimą – daugiau laisvės! Laisvė iniciatyvumui, mažiau valstybinių mokesčių ir mažiau valstybinio reguliavimo yra tai, kas veda prie didesnio augimo, daugiau darbo vietų ir didesnės gerovės.

Praktiškai veiksmingo atjautimo, – sako M. Romney, – negalima matuoti tuo, kiek žmonių padaroma priklausomais nuo socialinio aprūpinimo. Iš tiesų atjautą rodo tas, kas neturtingiesiems padeda rasti gerų darbo vietų, idant jiems nebereikėtų pasikliauti valstybinėmis pašalpomis.

Tam, kad šitos minties nenustelbtų, M. Romney dieną po debatų atsiėmė savo anksčiau padarytą žeminantį pareiškimą besinaudojančiųjų socialinėmis lengvatomis adresu.  Gegužės mėnesį viename turtuolių renginyje jis sakė, kad 47 procentai rinkėjų visuomet balsuos už B. Obamą, kadangi jie prijunkę prie gerovės valstybės gausybės rago.

Tai „visiškai neteisinga“, – jis pasakė dabar ir patikino, kad jis kaip kandidatas ir prezidentas nori darbuotis viso šimto procentų amerikiečių naudai.

Nūnai M. Romney ir kalba apie „kovą dėl Amerikos sielos“. Ši siela, anot jo, nukentės, jeigu Amerika per tolesnius ketverius metus vadovaujant B. Obamai vis labiau panašės į Europą.

Todėl vienu atžvilgiu abu konkurentai sako tą patį: Amerika stovi kryžkelėje, jos rinkėjai turi rinktis tarp dviejų aiškių alternatyvų.

16-os trilijonų dolerių skolų našta, kuri viršija metinį Amerikos BVP, gręsia būsimųjų kartų gerovei. Vieno trilijono dolerių metinį biudžeto deficitą, kuris skolų kalną ir toliau didina iki dausų, verkiant reikia mažinti.

Kuriama per mažai naujų darbo vietų. Amerikos, kaip globalinio lyderio, vaidmuo stovi po klaustuko ženklu. B. Obamos ir M. Romney‘io laukia dar dvi dvikovos televizijoje – spalio 16-ąją ir 22-ąją“, – iš Vašingtono rašo dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ apžvalgininkas Matthias  Rübas.

Savo rinkimų kovoje – kalbose, debatuose, reklamose žiniasklaidoje – kandidatai daro daugybę vienas kitam prieštaraujančių pareiškimų, kurie dažnai tik pusiau teisingi ar net visiškai neteisingi. O juk rinkėjai privalo žinoti teisybę.

Todėl Amerikoje ir atsirado nauja profesija – vadinamieji faktų tikrintojai. Tai patyrę, gerą vardą įsigiję žurnalistai, turintys profesionalių tikrintojų komandas. Apie tai pranešė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ bendradarbė Kerstin Zilm.

Jungtinėse Amerikos Valstijose įsitvirtino trys tokie faktų tikrintojų sambūriai. Tai, pirma, visuomeninių fondų palaikoma organizacija „Factcheck“, antra, žurnalisto Billo Adairo grupė „PoltiFact“, kuri vadinamuoju „tiesometru“ vertina politikų pareiškimus skalėje nuo „tiesa“ iki „melagi, melagi“, ir, trečia, dienraščio „Washington Post“ redaktoriaus Glenno Kesslerio blogas „Fact-Checker“, kuriame jis politikams skiria nuo vieno iki keturių ilganosių Pinokių,  atitinkamai pagal laipsnį, kuriuo jų pareiškimai iškreipia faktus.

G. Kessleris pradėjo savo faktų tikrinimo blogą, kai po amerikiečių invazijos į Iraką nejaukiai pajuto, jog jis pats, būdamas žurnalistu, nepakankamai uoliai tikrino George‘o Busho vyriausybės pareiškimus dėl masinio naikinimo ginklų buvimo Saddamo Husseino rankose. 

„Mane pykdė aplinkybė, jog aš, kaip politinis korespondentas, neturėjau nei laiko, nei vietos nuodugniai ir įdėmiai ištirti dalykus, kuriuos politikai skelbė. O su šitais faktų tikrinimo straipsniais savo bloge dabar ir noriu sąžiningai imtis politinių teiginių ir kuo tiksliau nustatyti, kas ir kiek juose teisingo“, – teigia G. Kessleris.

Dabar faktų tikrintojai jau prezidentiniams debatams vykstant twitter‘iu siunčia savo analizes, taip pat nuorodas į platesnius straipsnius. O nuodugnesnius įvertinimus faktų tikrintojai skelbia tik praėjus tam tikram laikui nuo įvykio, kad nebūtų rašoma „ant seilės“.

Po B. Obamos ir M. Romney debatų faktų tikrintojai nė vieno iš jų neglostė. Kandidatų pasisakymuose buvo daug pusiau tiesų, perlenkimų ir stačiai klaidingų teiginių. Pvz., mokesčių politikos srityje.

B. Obamos tvirtinimas, kad M. Romney norįs sumažinti mokesčius penkiais trilijonais dolerių, yra tik pusiau tiesa, kaip ir M. Romney teiginys, kad B. Obama norįs nukirpti per 700 trilijonų nuo sveikatos apsaugos programų nepasiturintiems piliečiams.

O M. Romney įspėjimas, kad prie B. Obamos kažkokia komisija nuspręs, kas gaus kokias medicinos paslaugas, yra didele dalimi klaidinantis, tačiau jo pareiškimas, kad 42 procentai bendro vidaus produkto bus išleidžiama valstybės programoms, yra iš esmės teisingas.

Kaip sakė G. Kessleris, „patyriau, kad vienu atžvilgiu tikro skirtumo tarp demokratų ir respublikonų nėra: kai tai pasitarnauja jų tikslams, tai ir vieni, ir kiti pasirengę sukti tiesą, kad tik laimėtų taškų“.

O ar faktų tikrintojai kam nors pasitarnauja? G. Kessleris mano, kad taip. Būtent tiems, kurie ieško ir siekia tiesos.

„Kongreso atstovai man sakė, kad jie atsargesni, kai ką nors teigia ir kaip jie tai teigia. Šitaip mes prisidame šiek tiek prie didesnio sąžiningumo politinėse diskusijose“, – sakė apžvalgininkas, faktų tikrintojas Glennas Kessleris Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ bendradarbei Kerstin Zilm.

Apžvalga skaityta per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...