captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Kai vienintelis pasirinkimas – giljotina ar nuodingos dujos

„Jungtinės Amerikos Valstijos negali likti ar ką nors pasiekti vienos kovoje su „Islamo valstybe Irake ir Sirijoje“. Tai – dar inicialais ISIS žinoma islamistinė grupuotė, kurios beatodairiškas žudikiškas žiaurumas pribloškė visą civilizuotąjį pasaulį“. Taip pirmadienį rašė „New York Times`o“ redaktoriai.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Jungtinės Amerikos Valstijos negali likti ar ką nors pasiekti vienos kovoje su „Islamo valstybe Irake ir Sirijoje“. Tai – dar inicialais ISIS žinoma islamistinė grupuotė, kurios beatodairiškas žudikiškas žiaurumas pribloškė visą civilizuotąjį pasaulį“. Taip pirmadienį rašė „New York Times“ redaktoriai.

„Amerikos oro antpuoliai ir kitokia Jungtinių Valstijų pagalba jau šiek tiek padėjo religinių mažumų ir kitiems žmonėms, kuriems „ISIS“ grasina. Tačiau tam, kad ši grupė būtų sutriuškinta ar net tik susilpninta, prireiks organizuoto ilgalaikio darbo.

Jį atlikti galės tik plati šalių koalicija, kuriai priklausytų kitos musulmonų valstybės ir kuri spręstų ne vien karinius, bet ir politinius bei religinius klausimus“, – rašė „New York Times“.

Kaip sakė JAV Generalinių štabų viršininkas gen. Martinas Dempsey`is, „ISIS kelia tiesioginį pavojų Vakarams, nes tūkstančiai europiečių ir kitų užsieniečių, kurie prie šios grupės prisijungė ir turi pasus laisvai keliauti, galės kovą permesti į savo gyvenamuosius kraštus, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas“.

„New York Times“ redaktoriai pridūrė, jog „kai kurie analitikai laiko „ISIS“ viena iš sėkmingiausių ekstremistinių grupuočių istorijoje dėl jos sugebėjimo užimti ir išlaikyti didelius dviejų šalių – Irako ir Sirijos – plotus beveik žaibišku greičiu.

Ir nors grupuotė kelia grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir Vakarams, vis dėlto didžiausią kainą už ją moka patys musulmonai. Galimybės grupuotę įveikti būtų gerokai didesnės, jeigu ir kitų musulmonų valstybių vadovai įvertintų „ISIS“ grėsmę.

„Tačiau, kaip ir Irakas, jie įstrigę į savitarpio ginčus, susiskaldę tarp šiitų ir sunitų, ir daugelis jų palaiko savus ryšius su įvairaus plauko ekstremistais. „ISIS“ sulaukė paramos iš donorų Kuveite ir Katare. Saudo Arabija tiekė ginklų Sirijos sukilėliams ir nesirūpino, kai jie atiteko grupei „ISIS“.

Turkija leido pastarosios kovotojams ir jų ginklams prasismelkti pro pralaidžias sienas. Visa tai turi liautis“, – rašė pagrindinio Niujorko laikraščio redaktoriai ir savo straipsnį.

„Nepaisant kiek amerikiečių oro antskrydžių dar įvyktų, šie ekstremistai niekada nebus įveikti, jei patys musulmonai to nepadarys savo prioritetu. Pagirtina, jog kai kurie vadovai jau nebelaiko liežuvio už dantų. Vienas jų, Saudo Arabijos aukščiausias tikėjimo autoritetas, didysis muftis, pavadino grupes „ISIS“ ir „al-Qaeda“ „Islamo priešu numeris vienas“, – rašė „New York Times“.

Tačiau to negana: reikia pradėti rimtas diskusijas apie radikalaus islamizmo keliamas grėsmes ir kaip sustabdyti perversiją, kurią iš vienos pasaulio didžiųjų religijų daro grupuotė „ISIS“.

Ekvadoro sostinės dienraštis „Comercio“ irgi rašė, kad nors „teroro organizacija „Islamo valstybė“ su savo planais Sirijoje bei Irake įsteigti kalifatą iš pradžių atrodė kažkas visiškai ne šiuolaikiško, vis dėlto ji išsivystė į aštuonkojį su tūkstančiu išvešėjusių čiuptuvų.

Praėjusių mėnesių ir dienų siaubo balansas rodo, kaip šaltakraujiškai teroristai imasi darbo. Baracko Obamos vyriausybė jau reagavo smūgiais iš oro, tačiau visai įmanoma, kad teroristai savo veiklą dar suintensyvins“.

Vis dėlto ne visi laikraščiai palaikė amerikiečių žygius. Štai Luandos laikraščio „Jornal de Angola“ nuomone, „atrodo nutrūktgalviška ir nenuoseklu, kad Jungtinės Amerikos Valstijos dabar šaukia į kovą prieš grupę „Islamo valstybė“, kurią kadaise pačios paramstė“.

„Bet ir praeityje dažniau pasitaikydavo, kad diktatoriai pirma buvo keliami ant šakių ir paskui jėga nuverčiami. Aišku, viskas vėl sukasi dėl naftos, o ir Afrikoje Vakarai kovą su „Boko Haram“ Nigerijoje naudojo kaip pretekstą sau pasigerinti padėtį.

Tad jeigu dabar apeliuojama į islamistinį pavojų Afrikoje, tai visų pirma yra manevras dėmesiui nukreipti. Didžiausią pavojų mums sudaro prekiautojų vergais ir kolonijinių vergvaldžių sugrįžimas“, – rašė Angolos sostinės dienraštis.

Beiruto anglakalbis dienraštis „Daily Star“ įžiūrėjo ne naujų baltųjų vergvaldžių Afrikoje pavojų, o, tarkim, amerikiečių savanaudiškumą visai kitu atžvilgiu.

„Jungtinės Valstijos Sirijoje ir Irake kažką darė tik tada, kai buvo paliesti jų interesai. Tai nebuvo rūpestis dėl etninių mažumų ar dėl to, kad ten milžinišku mastu pažeidinėjamos žmogaus teisės.

Ironiška, kad Jungtinės Valstijos savo veiksmus Irake dabar teisina tuo, kad nužudytas vakarietis žurnalistas. Amerika būtų lengviau tikėti, jeigu ji būtų ėmusis panašiai stiprių veiksmų, kai džihadistai grasino Sirijos, Irako ir Libano žmonėms“, – rašė Libano sostinės laikraštis.  

Daugelis dienraščių atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip rašė Austrijos laikraštis „Standard“, ne tik Irake bei Sirijoje, bet „ir Libijoje, ypač rytinėje jos dalyje, pranešama apie didėjantį „Islamo valstybės“ reiškimąsi. Tai gali sukelti naują konflikto zoną Egiptui jo santykiuose su Alžyru“.  

Libijoje islamistinės grupuotės jau užvaldė Tripolio oro uostą. Pasak laikraščio „Libya al Mustaqbal“, „dauguma tų, kurie dabar niokoja Tripolį, anksčiau tarnavo korupciniam Muammaro Gaddafi režimui. Jie išlaikė anų laikų visa ko griovimo mentalitetą ir dabar varžosi dėl galios, pinigų ir įtakos“.

„Tai kriminaliniai nusikaltėliai, net jeigu jie slapstosi po religija ir ją naudoja kaip priedangą savo nusikaltimams“, – rašė Tripolio dienraštis.  

Pasak Ciuricho dienraščio „Tages–Anzeiger“, Libija gali tapti „džihado baze Šiaurės Afrikoje“. Tam pavojui sumažinti reiktų „bendradarbiavimo su tokiomis regiono galybėmis kaip Iranas, Alžyras, Egiptas, tačiau tai turi aukštą kainą“.

„Šių valstybių metodai yra žiaurūs ir jos už savo pagalbą nusiperka tylą žmogaus teisių klausimais“, – rašė Šveicarijos laikraštis.

Dar viena valstybė, pažadėjusi Amerikai pagalbą kovojant su „Islamo valstybės“ teroristais, yra Sirija ar, tiksliau sakant, jos prezidentas Basharas al Assadas.

Tai „cinizmo viršūnė“, rašė šiaurinės Vokietijos dienraštis „Neue Osnbrucker“.

„Despotas, kuris daugiau nei trejus metus veda karą prieš savo paties tautą ir dėl to yra Vakarų demonizuojamas, dabar bando parodyti, kad jis nebėra didžiausias savo priešų priešas.

O iš tiesų jo režimas brutalumu niekuo nenusileidžia „Islamo valstybės“ kovotojams, išskyrus tuo, kad jis taip nesigiria kaip šie“, – rašė Osnabriuko laikraštis.

Miuncheno dienraštis „Suddeutsche“ taip pat stebėjosi, kaip „B. Assadas, nuodingų dujų žudikas, centimetras po centrimetro vėl grįžta į pasaulio bendruomenę. „Islamo valstybės“ teroristai, be abejo, geriausias dalykas, kuris jam galėjo nutikti“.

Pietų Vokietijos dienraštis kvietė neužmiršti, jog „B. Assadas kaip „teroristus“ leidžia kankinti vaikus ir klausė: „ar galvos nukirtimas tikrai daug blogiau nei žudymas nuodingomis dujomis“?

Žiaurus klausimas, kurį, deja, tenka kelti daugelio musulmonų kai kurių veiksmų atžvilgiu.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...