captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tomas Janeliūnas. Kitokia partija

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) patvirtino, kad yra tik savo kiemo partija. Priimant ją į valdančiąją daugumą, partijai buvo suteikta galimybė tapti nacionalinio lygmens politine jėga. Vis dėlto ambicijos, o gal sąmoningas siekis būti vien tik destabilizuojančiu veiksniu, parodė, kad ši partija nebuvo ir nėra tam pasirengusi.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) patvirtino, kad yra tik savo kiemo partija. Priimant ją į valdančiąją daugumą, partijai buvo suteikta galimybė tapti nacionalinio lygmens politine jėga. Vis dėlto ambicijos, o gal sąmoningas siekis būti vien tik destabilizuojančiu veiksniu, parodė, kad ši partija nebuvo ir nėra tam pasirengusi.

Nesugebėjusi rasti pakaitos buvusiai viceministrei Renatai Cytackai ir pademonstravusi keistą užsispyrimą, LLRA privertė premjerą Algirdą Butkevičių atstatydinti energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių ir galiausiai siūlyti apskritai šią partiją pašalinti iš koalicijos.

Kažkoks paikas atsikalbinėjimas, neva, niekas neturi teisės kritikuoti LLRA siūlomų kandidatų į viceministrų postus, ar užsispyrimas verčiau būti pašalintai iš koalicijos, nei pakeisti vieną iš kandidatų, rodo partijos ar jos lyderio politinį nesubrendimą. Galbūt tokie įpročiai ir partijos vado nekvestionuojami nurodymai jau nieko nebestebina Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose, kur bemaž feodališkai jau porą dešimtmečių šeimininkauja LLRA, tačiau nacionaliniu lygiu tokių išsišokimų niekas netoleruoja.

Įdomu tai, kad LLRA nuolat tiesiog įkyriai visuose savo pranešimuose pabrėžia, kokie jie yra skaidrūs, neįsivėlę į jokius korupcijos skandalus – tiesiog angelai, lyginant su visomis kitomis partijomis. Štai ir skandalas dėl R. Cytackos, anot LLRA, kilo tik todėl, kad ji nepasidavė korumpuotoms grupuotėms.

Realybė yra visai kitokia. LLRA yra bene labiausiai paremta patronažiniu dominavimu partija Lietuvoje, kai tik partiniai žmonės gali tikėtis gauti darbą savivaldybei pavaldžiose įstaigose arba išlaikyti savo pozicijas tik įstoję į LLRA. Tai įrodo ir akademiniai tyrimai. Visiškai neseniai buvo paskelbtas mokslinis straipsnis (Eglė Čeponytė, „Lietuvos švietimo įstaigų vadovų politizacija: Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių lyginamoji analizė“, Politologija, Nr74.), kuriame aiškiai nurodoma, kad Vilniaus rajone yra politizuota 95 proc. tautinių mažumų mokyklų. Net 85 proc. tautinių mažumų mokyklų vadovai Vilniaus rajone yra LLRA nariai. Tokia tendencija turi labai paprastą logiką – nebūti LLRA nariu, reiškia rizikuoti, kad būsi atleistas.

Tyrimo  duomenys rodo, jog kitų partijų nariai yra spaudžiami anksčiau išeiti iš vadovaujamų pareigų. Kaip nurodo tyrimo autorė, tikėtina, kad LLRA, būdama valdančioji partija savivaldybėje, naudojasi savo patronažo galia ir šalina politinius konkurentus iš vadovaujamų pareigų švietimo įstaigose. Vilniaus rajone kitoms, ne LLRA, partijoms priklausantys švietimo įstaigos vadovai savo poste išsilaikydavo vidutiniškai dukart trumpiau nei LLRA nariai (lyginami 2001–2013 m. buvusių vadovų išlikimo poste laikotarpiai). LLRA priklausančių mokyklų vadovų vidutinė karjeros trukmė – 36,75 m., kitų partijų narių – tik 16,68 m. Vilniaus rajone  partijos naudojosi savo galia įstaigos vadovais skirti partijai lojalius, tačiau mokyklos bendruomenei nepriklausiusius asmenis. LLRA atveju beveik visi vadovai politizavosi (t.y. tapo šios partijos nariais) dar prieš tapdami įstaigos vadovais.

Žinoma, kitos partijos taip pat mėgsta savo kontroliuojamose savivaldybėse parūpinti postus bendrapartiečiams, o mokyklų direktorių vietos nėra išimtis. Tačiau lyginant situaciją Vilniaus mieste ir rajone, galima matyti tiesiog milžiniškus skirtumus: tikimybė, kad į vadovaujamą postą mokykloje bus paskirtas politizuotas (partinis), mokyklos bendruomenei nepriklausantis asmuo Vilniaus mieste yra viena iš 50, o Vilniaus rajone – jau net viena iš 5.  

Korupcijos procesus analizuojantys mokslininkai nesunkiai pasakytų, kad politinis patronažas, kai privilegijos, paslaugos ir postai yra skiriami saviems, partiniams, yra ta pati korupcija, tik kita forma. Tai, kad nėra primityviai duodami kyšiai pinigais dar nereiškia, kad sistema nėra korumpuota.

Tačiau tarp LLRA vadovų neatsiras tokių, kurie pripažintų, kad partijoje ištobulinti partinio patronažo metodai prilygsta korupcijai. Todėl jie taip nuoširdžiai stebisi, kodėl partijos sprendimas žūtbūt viceministre išlaikyti R. Cytacką yra nepriimtinas.

Klausimas dėl nekompetencijos LLRA vadovybei apskritai nesuprantamas. Juk iki tapimo energetikos viceministre ji net trejus metus dirbo Šalčininkų rajono savivaldybės mero patarėja ir dar šešerius – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sekretore. Pagal LLRA mastelį – didesnės kompetencijos ir ištikimybės partijai turbūt ir būti negali. Todėl LLRA mieliau paaukos J. Neverovičių, kuris nebuvo LLRA narys, nei R. Cytacką. Tačiau tai, kas įprasta LLRA sukurtoje feodalinėje sistemoje, nėra priimtina visos valstybės politikoje. Derėtų pripažinti, kad ši partija yra iš principo kitokia, nei daugelis kitų Lietuvos partijų, ir bandymas paversti ją labiau civilizuota nepavyko.

Komentaras skambėjo per LRT radiją

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...