captcha

Jūsų klausimas priimtas

Graikų tragedijos nebus?

Šią užsienio spaudos apžvalgą ruošiant antradienio popietę, dar nebuvo pasibaigęs tądien prasidėjęs trumpas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitas Atėnuose. Tačiau išankstiniai laikraščių vedamieji neprognozavo, jog įvyks kokia nors graikų tragedija, nors Graikijos profsąjungų bei opozicinių partijų sukviesti žmonės ir toliau prieš diržų veržimosi politiką smarkiai protestavo.    
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Šią užsienio spaudos apžvalgą ruošiant antradienio popietę, dar nebuvo pasibaigęs tądien prasidėjęs trumpas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitas Atėnuose. Tačiau išankstiniai laikraščių vedamieji neprognozavo, jog įvyks kokia nors graikų tragedija, nors Graikijos profsąjungų bei opozicinių partijų sukviesti žmonės ir toliau prieš diržų veržimosi politiką smarkiai protestavo.  

Bylefeldo dienraštis „Westfalen-Blatt“ pirnadienį rašė, jog „didelės aukos, kurių iš graikų reikalauja A. Merkel, yra skausmingos. Pensijos, rentos, atlyginimai, bedarbio pašalpos – viskas radikaliai mažinama, tuo tarpu pasiturintys bėgliai nuo mokesčių siunčia savo pinigus į Kaimanų salas.

Tai gimdo apmaudą ir neapykantą. O vis dėlto graikams nepatartina pyktį lieti ant Vokietijos kanclerės. Kadangi Graikijoje net 55 procentų jaunimo bedarbiai, ūkis didžiai nusmukęs, įsiskolinimas milžiniškas ir socialinės problemos didžiulės, šaliai reikia bičiulių.

A. Merkel vizitas turėtų sustiprinti trapią Antonio Samaro vyriausybę ir graikams dovanoti vilties. Ji atvyksta kaip draugė,  ne kaip sprendimo vykdytoja. A. Merkel nori Graikiją išlaikyti euro zonoje“, – tikino Vestfalijos krašto laikraštis.

Kitas Vokietijos dienraštis, „Hessische Niedersächsische Allgemeine“, neglostė nei graikų, nei kanclerės. Anot jo, „kanclerė galėtų Atėnuose sužinoti, jog šiuo metu kelių dešimčių Graikijos politikų atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl mokesčių vengimo, neteisėto pasipelnymo ir pinigų plovimo. Tarp jų net trys vyriausybės nariai. 

Ji galėtų nustebti, kodėl Atėnuose ištisus dvejus metus niekas nesidomėjo dviem tūkstančiais keistų Graikijos sąskaitų Šveicarijoje, nors tuometinė Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde įrenginį su įrašytais duomenimis 2010 m. Atėnams pati asmeniškai įteikė.

Jeigu A. Merkel šnekės graikams tokiu pat būdu, kaip ji ligi šiol aiškindavo savo Europos politiką, tai graikai gali tikėtis kad ir tokio jos „aiškaus“ pareiškimo: turbūt galite daryti ką darę ir toliau, o gal ir negalite, bet kita vertus, ko gero ir galite“, – ironizavo Kaselio mieste leidžiamas dienraštis.

Pasak dienraščio „Münchner Merkur“, „Graikijos valstybės sugebėjimui funkcionuoti net ir tokia kaip Angela Merkel neįstengtų išmaldauti stiprybės.

Šitame fone kanclerės solidarumo pareiškimas graikams – kaip tik tokiu metu, kai pagrindiniai rodikliai iš Atėnų ženkliai suprastėjo – gali visų pirma būti suprastas kaip išskaičiuota inscenizacija, už kurios slypi dramatiška žinia Europos Sąjungai ir vokiečiams.

O žinia būtent tokia: nepaisant visų išstojimo scenarijų ir galimų dvejonių iš troikos pusės, Vokietijos vyriaustybė nusprendė, kad Graikija liks euro zonos nare, nors ir kiek tai kainuotų vokiečių mokesčių mokėtojams. Taškas“, – rašė Miuncheno laikraštis. 

Maskvos „Nezavisimaja Gazeta“ irgi teigė, jog „A. Merkel skrenda į Atėnus pirmiausia tam, kad išreikštų savo solidarumą su į bėdą patekusia Graikijos vyriausybe, kuri pasirengusi įgyvendinti būtinas reformas ir įvykdyti visus įsipareigojimus tarptautiniams pinigų davėjams“.

Be to, vizitas „turi parodyti, kad Vokietija graikų nepalieka vienų didžiuliame varge ir stengiasi Graikiją išlaikyti euro zonoje“.

Belgrado dienraštis „Danas“ atsiliepė panašiai, bet pridūrė, jog „tik po šito vizito pasirodys, ar Graikijos lūkesčiai bus karčiai nuvilti, ar Vokietija pasirengusi savo politikoje Graikijos atžvilgiu padaryti tikrą posūkį“.

Tai vis pirmadienio laikraščių atgarsiai. Beje, tą dieną oficialiai įsteigtas nuolatinis gelbėjimo fondas „ESM“ – Europos stabilumo mechanizmas, po juo pasirašius euro zonos finansų ministrams. Dienraštis „Luxemburger Wort“, tai sveikindamas, rašė:

„Kas milijardinėmis sumomis vieni kitiems teikia garantiją, paramsto lengvatinėmis paskolomis, turi ir iš kitų likimo bendrijos narių reikalauti atitinkamo įsipareigojimo. Daugiau nei bet kada anksčiau pažeistos pietinės valstybės privalo laikytis įsikibusios savo skausmingo konsolidacijos kurso.

Tik taip jos, nepaisant visų aukų, kurias pačios turi sudėti, išlįs iš krizės“.

Vakarų Vokietijos dienraštis „Saarbrücker“ antradienį tai pavadino „iš tiesų šimtmečio žingsniu Europai. Niekada anksčiau šitos šalys nepažadėjo sau šitiek tarpusavio paspirties ir tuomi nepaliko jokių abejonių, kad jos nesileis būti viena kitai priešpriešinamos net spekuliantų“, – rašė Zarbriukeno dienraštis.  

Tačiau ne visi laikraščiai prabilo taip entuziastingai. Štai Drezdeno „Sächsische“ rašė, jog „skaičius tų, kurie pirmadienį priėmė kaip istorinę dieną, neturėtų būti didelis. Juk su Europos stabilumo mechanizmo (ESM) įrengimu susijusi greičiau baimė negu pasitikėjimas. Su tuo mechanizmu Europos pinigų sąjunga žengia į naują teritoriją. 

Pirmą kartą euro zona įgija finansinį įrankį, kurį galima lyginti su Tarptautiniu valiutos fondu. Tai, kad žlugimo pranašai mielai naudosis ESM visokioms juodoms pranašystėms apie euro žlugimą ir Vokietijos nukraujavimą, yra scenarijaus dalis.

Tačiau iš tiesų juk Vokietija iš savo prisidėjimo prie krizės valdymo iki šiol sau pelnėsi tik naudos“, – kvietė pripažinti Drezdeno laikraštis. 

Iš esmės teigiamai nuolatinio gelbėjimo fondo „ESM“ įsteigimą vertino ir Ulmo dienraštis „Südwest Presse“ bei jau minėtas Bylefeldo „Westfalen-Blatt`as“. Tik pirmasis pažymėjo, jog visiškai sėkmei „dar trūksta krizės paliestų šalių pasirengimo ir pajėgumo vykdyti geresnę politiką“. O antrasis antradienį rašė, jog „su tuo didžiuliu garantijų paketu mes gal nusiperkame laiko, bet nebūtinai finansų ir skolų krizės Europoje likvidavimo“.

Kai kurie laikraščiai dar skeptiškesni. Pasak Frankfurto „Allgemeine“, „silpnųjų euro zonos šalių potencialas šantažuoti didelis ir dar augs, kol tarp Europos politikų vyraus įsitikinimas, kad jokios euro valstybės negalima paleisti“.

Dienraštis „Neue Osnabrücker“ taip pat rašė, kad Angela Merkel Graikijoje „dar kartą turi įsakmiai pasakyti: partneriams padėsime, tačiau ne bet kokia kaina“.

Apžvalga skaityta per LRT Radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...