captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Ukrainos padėtis ir kam ji rūpi

Kaip Baltijos valstybėms padėtis Ukrainoje rūpi, gerai pavaizduoja ir Vakarų Europos, ypač Vokietijos, laikraščiai. Bet pirma paminėsime bendrą, ne tik Baltijos šalis liečiantį, pastebėjimą, kurį padarė Liubeko dienraštis. Anot jo, „tam, kad įvertintum Ukrainos konfliktą, nepakanka tik paimti abiejų pusių pranešimus ir iš jų išvesti vidurkį“.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Kaip Baltijos valstybėms padėtis Ukrainoje rūpi, gerai pavaizduoja ir Vakarų Europos, ypač Vokietijos, laikraščiai. Bet pirma paminėsime bendrą, ne tik Baltijos šalis liečiantį, pastebėjimą, kurį padarė Liubeko dienraštis. Anot jo, „tam, kad įvertintum Ukrainos konfliktą, nepakanka tik paimti abiejų pusių pranešimus ir iš jų išvesti vidurkį“.

Kodėl gi ne? Ogi todėl, kad „tiesa neslypi viduryje. Ji glūdi nepriklausomų pranešimų visumoje. Ir natūralu, kad tokių pranešimų atsiranda pirmiausia  Vakaruose: juk ten esama spaudos laisvės, o Rusijoje jos trūksta. 
Tik mįslinga, kodėl tiek daug Vokietijos kairiųjų perima ir toliau skleidžia  rusišką propagandą. Vladimiro Putino Rusija atstovauja viskam, su kuo kairieji kovoja – tai represijos, militarizmas, homofobija, rasizmas, aplinkos niokojimas, imperializmas.

Ukrainoje Rusija yra ne tarpininkė, bet tiesiog agresorė“, – be išlygų tvirtino šiaurinės Vokietijos dienraštis „Lübecker Nachrichten“.

Nuo savęs pridursime, kad Vokietijoje kairieji pasidaliję į dvi grupes. Vieni vadinasi socialdemokratais ir šiuo metu sudaro koalicinę valdžią su kanclerės Angelos Merkel vadovaujamais krikščionimis demokratais.

Antrieji vadinasi tiesiog „kairiaisias, kairiųjų partija“. Jų mažiau, dauguma jų buvę komunistai ar jiems smarkiai simpatizavę, būtent jie Vokietijoje dabar labiausiai ir įsiklausę į Rusijos propagandą.   

Tačiau toli gražu ne visi Europos kairieji tokie. Štai kairiajai minčiai artimas Madrido dienraštis „Pais“ teigė, jog „per savo vizitą prisijungtame Kryme prezidentas V. Putinas pareiškė, jog Maskva nori konfliktą Ukrainoje kuo greičiau baigti. Be to, jis ciniškai kalbėjo apie Rusijos užsienio politikos taikingumą.

Tiesa yra ta, kad tai jis privedė Ukrainą prie karinės būsenos“, – rašė Ispanijos sostinės laikraštis.

Pasak Danijos sostinės laikraščio „Politiken“, Ukrainoje vykstantis „pilietinis karas sunkiai palietė jau ir taip vargstančius žmones. Užtat tuo svarbiau, kad pagalbos siuntos, nepaisant kovų, patektų ten, kur reikia.

Tuo pat metu Rusijos valstybė ir toliau kursto netikrumą dėl savo pačios ketinimų. Nemaloniai nuteikia tai, kad rusų kariai šiame konflikte jau ne kartą veikė persirengę civiliais. Tai ir kelia baimę, kad jie dabar persirengs kaip humanitarinės pagalbos tiekėjai.

Situacija rimta, todėl Rusija ir privalo patenkinti Raudonojo kryžiaus reikalavimus dėl saugumo garantijų kovų draskomoje teritorijoje“, – rašė Kopenhagos dienraštis.

Kinijos dienraštis „Xingjing Bao“ konstatavo, jog „Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijos pradeda veikti. Beveik stagnuojantis ūkio augimas pirmąjį pusmetį, užsienio investicijų pasitraukimas, būtinų maisto prekių sumažėjimas ir kainų kilimas – visa tai juntamos, tiesioginės pasekmės Rusijai.

Tačiau nepaisant šitos konfrontacijos, prezidentas V. Putinas turbūt neketina visiškai susipykti su Vakarais. Galų gale jam pasisekė prastumti bent kai kuriuos savo interesus, visų pirma Krymo prisijungimą. 

Maskva galėtų Kijevui nepalikti jokių abejonių, kad jam nereiktų visiškai nusisukti nuo Maskvos ir nukristi Vakarams į sterblę“, – teigė Pekino laikraštis gana mįslingai, palikdamas neaiškumą klausimu, ką, jo nuomone, Kremlius galėtų dar pasiūlyti Ukrainai, kad ji nuo Rusijos nenutoltų.

Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ apgailestavo, jog „brolių žudynės iš naujo atgimsta Ukrainos rytuose, kur vieni prieš kitus stoja žmonės, ukrainiečiai ir rusai, buvę kaimynais, draugais, giminėmis, netgi vadinę vieni kitus broliais.

Meilė išvirto į aklą neapykantą, kurstomą medijų ir nacionalistų iš abiejų pusių. Miestų apšaudymas iš pabūklų yra nusikaltimas – nesvarbu, ar jį vykdo Ukrainos kareiviai ar prorusiški sukilėliai. Blogiausia tai, kad abiejų pusių Kainai nesulaukia jokio pasmerkimo“, – rašė Vienos dienraštis.

Pirmadienį Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ bendradarbis Carstenas Schmiesteris paskelbė ilgą pranešimą iš Latvijos, į kurią tądien atlikti trumpo valstybinio vizito buvo nuvykusi Vokietijos  kanclerė Angela Merkel.

Pranešimas publikuotas dar prieš vizitą, jis pavadintas „Latvija – grėsmės centre“ ir tinklalapyje iliustruojamas nuotrauka, kurioje Latvijos rusai, sudarantys didelę šios šalies nacionalinę mažumą, protestuoja prieš Europos Sąjungą.

„A. Merkel pokalbiuose su Latvijos vadovais vyraus konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos. Latviai jau dabar kenčia nuo Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų ir Rusijos įgyvendinamų kontrpriemonių. Tačiau daug didesnė yra dar kita baimė“, – rašė pirmadienį C. Schmiesteris ir paaiškino:

„Ypač daug pasako tai, jog Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė įprastinio diplomatinio santūrumo ir Rusijos laikysenai konflikte dėl Ukrainos apibūdinti rado itin stiprių žodžių:

„Aš čia įžvelgiu pavojų ne tik Ukrainai, bet ir visai tarptautinei bendrijai, – teigė D. Grybauskaitė. – Nes čia bandoma brutalia prievarta iš naujo nubrėžti Europos žemėlapį ir sugriauti pokario Europos architektūrą“.

Taip Lietuvos prezidentės žodžius perdavė vokietis žurnalistas ir apibendrindamas pridūrė, jog „jei šitaip iš pačių viršūnių atvirai įspėjama dėl Rusijos, tai žmonėms kyla netikrumo jausmas – ir šitaip visame Pabaltijyje“.

Tada žurnalistas cituoja lietuvį Vidmantą, susirūpinusį dėl savo anūkų ateities, ir atkreipia ypatingą dėmesį į Latviją, kurioje prieš A. Merkel vizitą daugiau nei 30 intelektualų ir menininkų atviru laišku reikalavo didesnio NATO matomumo visoje Rytų Europoje, įskaitant Latviją.

O praėjusį savaitgalį krašto apsaugos ministras Raimonds Vejonis pareiškė, kad „žinoma, viena A. Merkel vizito temų bus nuolatinis NATO buvimas šiame regione. Čia paskutiniu metu Vokietijos pozicija pasikeitė. Po Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimo tos Europos šalys, kurios anksčiau buvo veikiau atsargios, savo laikyseną permąstė ir dabar, atrodo, jos pasirengusios priimti daug drąsesnius sprendimus“.

Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pirmadienį vakare pranešė, jog kanclerė A. Merkel iš tiesų „Baltijos šalims užtikrino NATO paramą Ukrainos krizės fone. Lankydamasi Latvijos sostinėje Rygoje A. Merkel sakė, jog ši NATO pareiga įrašyta ne tik popieriuje, bet „abejonės atveju turi būti pripildyta ir praktikos gyvybe“.

„Tam turime būti pasiruošę“, – teigė kanclerė po susitikimo su Latvijos ministre pirmininke Laimdota Straujume“.

Apžvalga skambėjo per LRT radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...