captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Karas ir humanitarinis gelbėjimas – kaip atskirti?

Ne tik Ukrainoje, bet ir keliose Artimųjų Rytų regionuose vyksta konfliktai. Ką apie tai paskutiniosiomis dienomis rašė užsienio spauda, čia ir apžvelgsime, parodydami, kaip nuožmaus karo ir humanitarinio gelbėjimo reikalai susipynę.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Ne tik Ukrainoje, bet ir keliose Artimųjų Rytų regionuose vyksta konfliktai. Ką apie tai paskutiniosiomis dienomis rašė užsienio spauda, čia ir apžvelgsime, parodydami, kaip nuožmaus karo ir humanitarinio gelbėjimo reikalai susipynę.

Pradėsime nuo nelinksmo apibendrinimo.

„Islamistų proveržis Irake ir Izraelio antpuoliai Gazoje nukreipė dėmesį nuo konflikto Ukrainoje, – ketvirtadienį rašė Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“. – Dar neatmetama galimybė, kad Maskva tiesiogiai įsiterps į susidūrimą tarp prorusiškųjų separatistų ir Kijevo vyriausybės.

Portugalijos sostinės laikraštis pabrėžė, kad šiuo metu nesutarimų centre – paramos konvojus iš Rusijos. Ukraina nuogąstauja, jog sunkvežimiuose yra ne tik gyvybiškai svarbių produktų ir vaistų, bet ir ginklų: „Kaip tik dabar diplomatams nevalia nutraukti savo tarpininkavimo pastangų.“

O Kijevo „Ukrainska Pravada“ neabejojo, kad šis konvojus yra spąstai, kuriuos Rusija spendžia Ukrainai. „Daugelis šalių Kijevą įspėjo dėl kartu su rusišku konvojumi įriedančios tolesnės eskalacijos. Po to gali ateiti Maskvos „pagalba“ kita forma – būtent vadinamųjų Rusijos taikdarių įžengimas į rytinę Ukrainą“, – įspėjo Ukrainos sostinės laikraštis.

„Koks yra tikrasis Maskvos siekis? – klausė Suomijos provincijos dienraštis „Hämeen Sanomat“. – Gal Rusija nori nublizginti savo tarptautinį įvaizdį, išridendama kone 300 baltai kaip sniegas spindindžius, naujut naujutėlaičius sunkvežimius? Jeigu pavyktų šitaip suklaidinti Kijevo valdžią, būtų tai atsakanti propagandos pergalė Maskvai“.  

Danijos sostinės dienraštis „Kristeligt Dagblad“ ketvirtadienį įspėjo, jog pranešimus apie konfliktą Ukrainoje reikia vertinti atsargiai, nes propagandos lygis juose – aukštas. Vis dėlto, teigė leidinys, neabejotina, kad humanitarinė padėtis šalies rytuose toliau blogėja, ypač Donecke. Šioje situacijoje ir Rusija įžengė savo „humanitarinės pagalbos“ siūlymu.

„Beveik niekas Vakaruose ir Kijeve neabejoja, kad tai tėra užmaskuotas ginklų tiekimas separatistams. Tačiau ir Ukrainos valdžia čia nesireiškia itin konstruktyviai: juk jai visų pirma ir turėtų rūpėti žmonės, galų gale Donecko gyventojai yra Ukrainos piliečiai“, – pastebėjo Kopenhagos krikščioniškos pakraipos dienraštis.

Kaip karo ir humanitariniai reikalai susipynę, liudija ir naujienos iš kitų pasaulio regionų.

Štai Izraelio dienraštis „Haaretz“ ragina savo vyriausybę užjausti ir palestiniečius, nes „užjautimas ir nuolaidos nėra silpnumo ženklai. Taip pat jais nėra ir pagalbos siuntos. Izraelis turi pareigą įgalinti Gazos Ruožo atkūrimą. Tą turi suprasti ir tie, kurie kaip amžiną mantrą kartoja Izraelio teisę į savigyną“.

Vis dėlto kitas Izraelio dienraštis, „Jerusalem Post“, piktinosi, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba į tą pačią gretą stato ir Izraelį, ir sąjūdį „Hamas“ – taigi suverenią valstybę ir teroro organizaciją.

„Užuot užimdamos aktyvų ir svarbų vaidmenį kovoje su „Hamas“ ir jo žudikiška ideologija, Jungtinės Tautos pasidarė vienos iš artimiausių palestiniečių sąjungininkių, o Izraelį, pagal savo įprastinį ritualą, tik smerkia“, – rašė Izraelio angliakalbis laikraštis.

Į šiaurės rytus nuo Izraelio esančiame Šiaurės Irake tūkstančiai civilių jazidų, kuriuos dėl jų religijos persekioja musulmonai, atsidūrė humanitarinėje krizėje, todėl Amerika svarsto, kaip suteikti jiems pagalbos.

Trečiadienį politinių žinių ir komentarų svetainė „National Journal“ paskelbė savo reporterių Sahros Mimms ir Matto Bermano straipsnį, kuriame rašoma, jog B. Obamos vyriausybė ne kartą pabrėždavo nusistatymą, jog neįves kovinių sausumos pajėgų savo besitęsiančioje kampanijoje sustabdyti vadinamąją Islamo armiją „ISIS“ (pasivadinusia Islamo valstybe – LRT.lt) Šiaurės Irake ir padėti jazidų civiliams.

„Bet dabar atrodo, kad prie to gali prieiti. JAV Nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Benas Rhodes‘as rugpjūčio 13-ąją žurnalistams sakė, kad Vašingtonas svarsto galimybę pasiųsti sausumos karius į Iraką tam, kad padėtų humanitarinei misijai jazidams gelbėti.  Irake jau yra apie 130 JAV jūrų pėstininkų bei specialiųjų operacijų karių. Pagal jų įvertinimus kariniai patarėjai per ateinančias kelias dienas pateiks savo rekomendacijas Vašingtonui dėl galimo sausumos dalinių panaudojimo“, – rašė „National Journal“ reporteriai.

Tačiau jie pridūrė, jog Amerikos pareigūnai pabrėžė, kad tai nebūtų koviniai daliniai, o greičiau tik sausumos kariai su konkrečia misija padėti gelbėti jazidų pabėgėlius. Vis dėlto neaišku, ar šie humanitariniai kariai neatsidurtų ginkluotos kovos su besiveržiančiais islamistais padėtyje. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...