captcha

Jūsų klausimas priimtas

Geros žurnalistikos pavyzdžiai

Geros kokybės žiniasklaidoje žurnalistai turi teisę užimti politinę poziciją ir reikšti savo nuomonę. Tačiau jie tai turi daryti rubrikose, kurios ne tik aiškiai įvardytos kaip „komentaras“ arba „nuomonė“, bet ir nedviprasmiškai atskirtos nuo rubrikų „žinių laida“ ar „žinių analizė“.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Geros kokybės žiniasklaidoje žurnalistai turi teisę užimti politinę poziciją ir reikšti savo nuomonę. Tačiau jie tai turi daryti rubrikose, kurios ne tik aiškiai įvardytos kaip „komentaras“ arba „nuomonė“, bet ir nedviprasmiškai atskirtos nuo rubrikų „žinių laida“ ar „žinių analizė“.

Žodžiu, reikia griežtai atskirti subjektyvią nuomonę nuo objektyvaus fakto, nors pranešant objektyvų faktą dažnai tenka pranešti ir kurio nors veikėjo subjektyvią nuomonę to fakto klausimais. Jei objektyvus faktas liečia kontraversiškus klausimus, tai geram žurnalistui paprastai privalu pranešti net kelias priešingas nuomones. Tada tos nuomonės tampa fakto dalimi.

Bet vis tiek žurnalistas turėtų sugebėti pateikti medžiagą taip, kad klausytojui, žiūrovui ar skaitytojui visada būtų aišku, kur faktas ir kur į tą faktą įrėminta nuomonė. Ir kas kartą turi būti akivaizdu, kieno tai nuomonė.

Visa tai galime pailiustruoti geros vakarietiškos žurnalistikos pavyzdžiais, iš kurių, mums, Lietuvos žurnalistams, tik mokytis. Štai man, LRT Radijo užsienio spaudos apžvalgininkui, peržiūrėjus laikraščius susidarė toks subjektyvus įspūdis:

Net ir, o gal tiksliau pasakius, ypač Baracko Obamos gerbėjai nusivylė jo pasirodymu per trečiadienio televizijos debatus su oponentu Mittu Romney. Žinoma, jo priešininkai džiūgavo – ne tiek dėl to, kad jie labai mėgtų M. Romney, kiek dėl to, kad troško matyti nuplėštą B. Obamos aureolę.

Gal aiškiausiai savo piktdžiugą parodė dienraščio „Wall Street Journal“ bendrarabis Jamesas Taranto. Savo autoriniame komentare jis citavo B. Obamai palankius žurnalistus, kurie išreiškė apmaudą, kad jų mylimas kandidatas taip silpnai pasirodė.

Štai Chrisas Matthewsas dejavo: „Tiesiog nesuprantu, ką jis ten darė. Jis buvo nulenkęs galvą ir tarsi iškentė debatus, o ne juose kovojo “. Dar gražiau pasisakė žurnalistas, [gėjų sąjūdžio aktyvistas – mano pastaba] Andrew Sullivanas: „Žinote, kaip aš šitą tipą myliu. [...] Bet tai buvo  katastrofa prezidentui ir žmonėms, kuriuos jis būtinai turi pasiekti. Jo nevykęs profesoriavimas galėjo daugeliui neapsisprendusių rinkėjų duoti postūmį dar kartą pasižiūrėti į Mittą Romney.

B. Obama atrodė pavargęs, tarsi visai tai jam būtų nuobodu, jis buvo galvą nudelbęs žemyn, jis neištarė pagaunančių žodžių ar argumentų, jo tiesiog ten nebuvo“.

Jamesas Taranto tęsia, kad galėtų cituoti ir daugiau tokių pasisakymų „iš žurnalistų, kurie niekada nebuvo taip „įsikliopinę“ į B. Obamą, kaip tik ką cituotieji Ch. Matthewsas ir A. Sullivanas“, tačiau jis sako užbaigsiąs „vienu būdingu pavyzdžiu, taip pat iš portalo „Daily Beast“, kuriame mūsų draugas Tunku Varadarajanas rašė: „Viešpatie, per tuos ketverius metus, kuriuos jį matėme Baltuosiuose Rūmuose, jo turbūt niekada neregėjome tokio glebno, vangaus, nuobodaus, įtartino, prislėgto“.

J. Taranto priduria, kad su tuo nesutinka. „Man atrodo, kad B. Obamos pasirodymas per debatus buvo tipiškas“.

Žinoma, ši pastaroji J. Taranto nuomonė skiriasi nuo daugumos kitų žurnalistų požiūrio, pagal kurį B. Obama dažniausiai kaip tik yra stipriai  užburiantis oratorius – dėl to jis ir laimėjo rinkimus 2008-aisiais.  

Šią netipišką konservatyvaus apžvalgininko J. Taranto nuomonę pranešiau vis tiek, kad parodyčiau, kaip geroje žiniasklaidoje daroma: ta nuomonė pasirašyta vardu pavarde, ji pareikšta kaip komentaras, ir ji aiškiai atskirta nuo pranešimo apie faktą, kad įvyko prezidento B. Obamos ir jo varžovo M. Romney debatai. 

Aiškią nuomonę svetainėje „Daily Beast“ pareiškė ir kairioji liberalė Michelle Goldberg: „M. Romney akiplėšiškai melavo apie viską – ypač dėl mokesčių – tačiau sąžiningas, bet apatiškas ir kažkur nugrybaujantis  B. Obama atvejų atvejais nesiryždavo veiksmingai jam atkirsti“. 

Tada ši žurnalistė tame pačiame straipsnyje konkrečiai išdėstė faktus, galinčius pagrįsti jos neigiamą nuomonę apie M. Romney (kad jis ištisai melavo). Tai reiškia, kad atsakingas žurnalistas ir savo subjektyvią nuomonę bando pagrįsti argumentais. Tą patį nuolat daro ir dešinysis J. Taranto.

O štai kaip debatus įvertino dienraščio „Chicago Tribune“ redaktoriai: „Mittas Romney parodė akylų protą, energiją ir savimonę. B. Obama stovėjo nulinkusiais pečiais, šypsojosi tarsi sau pačiam ir žvelgė žemyn. Jis atrodė kaip žmogus, kuris konferencijos metu vogčiomis tikrina savo elektroninį paštą.

Jaudinantis 2008 m. vilties ir kaitos  kandidatas? Tas kažkur dingo. Net ir fone kabantis didžiulis amerikiečių erelis atrodė sumišęs“.

New York Times“ redaktoriai atsiliepė panašiai. „Nenaudinguose debatuose trūko žiežirbų ir aiškumo dėl didžiulės prarajos, išties skiriančios šiuodu vyrus ir jų politiką. [...]

Tas Mittas Romney, kuris pasirodė debatuose, atrodo, bėgo nuo to, kuris laimėjo Respublikonų partijos nominaciją, remdamasis griežtai dešiniąja programa su mokesčių mažinimais, biudžeto karpymais ir abejingumu tiems, kurie ekonomikos kopėčių apačioje. 

O Baracko Obamos konkurencinis pranašumas iš 2008-ųjų aiškiai nublukęs, jis pakartotinai praleido progą atitaisyti M. Romney skelbiamas netiesas ar atkreipti dėmesį į jo politinius kūlversčius“. 

Tada laikraščio redaktoriai ėmėsi nurodyti, kur, jų požiūriu, M.  Romney klydo ar klaidino, ir ką B. Obama, užuot „profesoriškai“ atbambėjęs skaičius, galėjo ir turėjo atsakyti, bet nepasakė.

Savo pastabas „New York Times“ redaktoriai baigė taip: „Lieka dar du prezidentiniai debatai, ir B. Obamos pusėje yra faktai, kuriais galima demaskuoti jo oponento tuštybę. Tačiau pirmiausia jis turi apsispręsti ir juos panaudos ryžtingai“.

Arlingtone, Virdžinijos valstijoje prie Vašingtono, leidžiamas dienraštis „USA Today“ irgi kritikavo abu kandidatus, tačiau nepalaikydamas aiškiai nei to, nei ano:

„Ko nė vienas kandidatas nepadarė, tai neišreiškė suvokimo, jog  Amerikos ekonomiką vėto mėto daugelis faktorių – tarp jų greiti technologijos pokyčiai, globalizuotos darbo rinkos, klestėjimo ir nuosmukio ciklai, Europos skolų krizė, sulėtėjęs Azijos augimas – visa tai toli už Vašingtono įtakos ribų.

Ir nors abu daug šnekėjo apie deficitą ir leido į eterį visokius skaičius, nė vienas jų nepateikė įtikinamo plano, kaip suvaldyti ilgalaikes skolas, kurios gresia šalies ateičiai. 

Pastaraisiais keliais metais Vašingtonas skolinosi 40 centų iš kiekvieno savo išleidžiamo dolerio. To neįmanoma ilgai išlaikyti. Biudžetą grąžinti į  subalansavimo kelią, – o tai prezidentas ir Kongresas tiesiogiai kontroliuoti gali, – yra užduotis, kuri pareikalaus mažinti išlaidas ir tuo pačiu surinkti daugiau mokesčių“, – rašė populiaraus, visoje šalyje platinamo Jungtinių Valstijų laikraščio redaktoriai.

Europos laikraščiai irgi įdėmiai stebėjo debatus. Daugelis pažymėjo, kad, dienraščio „Frankfurter Rundschau“ žodžiais, „M. Romney pasirodė  nelauktai stipriai, o B. Obama tik apstulbęs gynėsi“, kiti stebėjosi, kur dingo pokyčius žadėjęs B. Obama – dabar tai daro M. Romney,  o dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ reiškė nuomonę, kad debatai parodė, jei kas dar abejojo, jog ir M. Romney gali būti Amerikos  prezidentu. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...