captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. JAV konservatoriai nesutaria kaip vertinti Rusijos elgesį

„Ukrainoje Vladimiras Putinas reagavo į demokratiškai išrinktą Rusijos sąjungininką nuvertusį, Amerikos palaikomą perversmą, – reagavo be kraujo praliejimo užimdamas prorusiškąjį Krymą, kur Maskva jau nuo 18 amžiaus prišvartavusi savo Juodosios jūros laivyną. Tai įprastinė didžiųjų galybių politika.
M. Drunga, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
M. Drunga, V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

„Ukrainoje Vladimiras Putinas reagavo į demokratiškai išrinktą Rusijos sąjungininką nuvertusį, Amerikos palaikomą perversmą, – reagavo be kraujo praliejimo užimdamas prorusiškąjį Krymą, kur Maskva jau nuo 18 amžiaus prišvartavusi savo Juodosios jūros laivyną. Tai įprastinė didžiųjų galybių politika.

Ir nors V. Putinas Rusijos kariuomenę dislokavo prie Ukrainos sienos, jis neįsakė jai įsiveržti į Luhanską ar Donecką ir juos okupuoti. Ar tai tikrai panašu į žygį iš naujo atkurti arba Romanovų Rusijos imperiją, arba Stalino Sovietų Sąjungą, besitęsiančią iki Elbės upės?“, – klausia JAV konservatyvus politikos apžlagininkas Patrickas J. Buchananas.

„O dėl Malaizijos orlaivio numušimo, tai V. Putinas to neįsakė – rašo P. J. Buchananas. – JAV senatorius Johnas Cornynas teigia, jog amerikiečių žvalgyba dar nepateikė „rūkstančio šautuvo“, kuris neginčijamai susietų raketos iššovimą su Rusija. Žvalgybos duomenimis, Ukrainos sukilėliai veikiau manė, kad jie pataikė į karinio transporto lėktuvą „Antonov“.

P. J. Buchananas stebisi, kad Respublikonų partijos užsienio politikos šulas senatorius Johnas McCainas vadina demokrato prezidento B. Obamos Baltuosius Rūmus „bailiais“ dėl to, kad netiekia ginklų ukrainiečiams kovoti su Rusijos palaikomais separatistais.

„Įsivaizduokite, kad V. Putinas į amerikietiškų ginklų atsiradimą Kijeve reaguotų okupuodamas Rytų Ukrainą. Ką tada darytume mes?“ – klausia amerikietis apžvalgininkas ir teigia, jog vienas atsakymas būtų toks: priimkime Ukrainą į NATO ir tada, „jei reikia, kariaukime su Rusija dėl Luhansko, Donecko ir Krymo, nors joks JAV prezidentas dar nemanė, kad Ukraina savaime verta karo su Rusija“.

Tačiau P. J. Buchananas mano, kad tai blogas atsakymas. Jis karo tikrai nenori ir toliau dėsto taip: „V. Putino motyvacija – aiški ir suprantama. Jis nori pasaulio galybei priklausomos pagarbos. Save jis laiko „artimajame užsienyje“ savo valiai paliktų rusų globėju. Jis mėgsta žaisti „didžiųjų galybių“ politiką. Istorijoje daug tokių vyrų.

V. Putinas leidžia amerikiečiams skristi virš Afganistano, bendradarbiauja su JT Saugumo Taryba ir Vokietija dėl Irano, jis mums padėjo Siriją išvalyti nuo cheminių ginklų, jis mūsų astronautus siunčia į orbitą, bendradarbiauja su mumis kare prieš terorizmą ir nesutinka su mumis dėl Krymo ir vėlgi Sirijos“.

Taip P. J. Buchannas rašė liepos 25-ąją, o liepos 29-ąją jis tame pačiame savo redaguojamame leidinyje „American Conservative“ dar stipriau pasisako prieš respublikonų poziciją.

Pasak jo, apie pusė senatoriaus Bobo Corkerio vadovaujamų JAV Senato respublikonų gegužės 1-ąją Kongresui pasiūlė įstatymo projektą, pavadintą „Rusijos agresijos prevencijos 2014 m. aktu“. Projektas siūlo Moldovą, Gruziją ir Ukrainą laikyti Jungtinių Amerikos Valstijų „didžiaisiais NATO nepriklausančiais sąjungininkais“ ir įvesti NATO pajėgas į Lenkiją, Lietuvą, Latviją bei Estiją.

Projektas taip pat siūlo pagreitinti antibalistinių raketų sistemos kūrimą Rytų Europoje ir teikti JAV žvalgybos ir karinę paramą, skirtą Ukrainos kariuomenei jos kare Donbaso regione su Rusijos palaikomais separatistais. Amerikiečių karinės paramos dalis – prieštankiniai ir priešlėktuviniai ginklai.

Bobo Corkerio pasiūlytas įstatymo projektas taip pat JAV valstybės sekretorių (t. y., užsienio reikalų ministrą) įpareigotų dėti daugiau pastangų Rusijos Federacijoje sustiprinti demokratines institucijas – kitaip sakant, knistis po Vladimiro Putino vyriausybės pamatais, siekiant pakeisti režimą.

Jei V. Putinas neišsikraustys iš Krymo ir neužbaigs paramos Ukrainos separatistams per septynias dienas nuo B. Corkerio ultimatumo paskelbimo, bus įgyvendintos plačios sankcijos Rusijos pareigūnams, bankams ir energetikos kompanijoms, įskaitant „Gazprom“.

Tai reiškia, sako P. J. Buchananas, kad „ekonominiai santykiai tarp Amerikos ir Rusijos būtų kaip ir nutraukiami. Tai, trumpai drūtai tariant, reikštų ultimatumą Rusijai, kad ji atsidurtų naujame Šaltajame kare, jeigu nepasitrauktų iš Ukrainos ir Krymo.

Tai būtų ir JAV deklaracija, kad nuo šiol mes laikysime dar tris buvusias tarybines respublikas – Moldovą, Ukrainą ir Gruziją – savo sąjungininkėmis.

Maža, silpna šalis gal ir priimtų tokį diktatą iš supergalybės. Tačiau Rusijoje antiamerikietiškumas tiesiog siauste siaučia ir Rusijos žmonės V. Putino veiksmus Ukrainos atžvilgiu palaiko. Jie tikriausiai norėtų, kad jis amerikiečiams pasakytų, kur jie tokį savo ultimatumą gali susikišti. Ir nesunku prognozuoti, kaip Rusija reaguotų“, – sako P. J. Buchananas.

„Į mūsų, amerikiečių, reikalavimus ji tik nusijuoktų, o V. Putinas mums pasakytų, kad Krymas nubalsavo sugrįžti prie Rusijos – jis mūsų, rusų, ir mes jį pasilaikysime. O mes, amerikiečiai, idant įgyvendintume savo grasinimą, turėtume į Kijevą siųsti ginklus. Tuo atveju Rusija, turėdama arčiau daugiau pajėgų, tikriausiai pajudėtų į rytinę Ukrainą. Ką tada darytų mūsų NATO sąjungininkai?“, – rašo apžvalgininkas.

Toliau P. J. Buchananas teigia, jog aktyviai skatindami Rusijos nevyriausybines organizacijas, mes, amerikiečiai, „aiškiai kištumėmės į suverenios valstybės vidaus reikalus, o į tai būtų atsakoma išvarant tas organizacijas iš Maskvos. Mes, Amerikoje, nesėdėtume rankas sudėję, jeigu toks atviras mūsų vyriausybės pamatų griovimas vyktų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai kodėl įsivaizduojame, kad Rusijoje turėtų būti kitaip?

Ir iš kur ištraukėme, kad galime rusams sakyti, kokios valdžios jiems reikia? Ar taip elgiamės su savo draugais Saudo Arabijoje ar Kuveite? Ar yra daugiau laisvės Egipte, kuriam kasmet siunčiame milijardus dolerių paramos, negu Rusijoje? Ar yra daugiau laisvės Kinijoje?

Kaip reaguotų Pekinas, jeigu B. Corkeris ir kompanija atvirai deklaruotų ne tik savo teisę, bet ir savo ketinimą Jungtinių Valstijų pinigais paremti pilietines organizacijas, siekiančias užbaigti vienos partijos valdymą? Rusijos žmonės, šiandien palaikantys V. Putiną 80 proc. dauguma, atrodo labiau patenkinti savo valdžia nei amerikiečiai savąja“.

P. J. Buchananas kritikuoja ir kitus Bobo Corkerio siūlymus ir baigia sakydamas, kad respublikonams perėmus daugumą JAV Senate jo pasiūlytas projektas taptų įstatymu ir Amerika „grįžtų prie George‘o Busho jaunesniojo patrakėliško intervencionizmo, kai kurie iš mūsų tada iš šio traukinio išliptume“.

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...