captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vytautas Keršanskas. Kaip pažaboti Rusijos carą?

Ukrainos rytuose nerimstant nepaskelbtam karui, vis dar nerandama atsakymo, kaip pažaboti ciniškai tarptautinių normų nesilaikančią ir pasaulio bendruomenės perspėjimų negirdinčią Rusiją. Šiuo metu jai taikomos sankcijos turi vieną tikslą: sustabdyti Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą ir priversti Maskvą nustoti remti ten veikiančius teroristus.
V. Keršankas, RESC nuotr.
V. Keršankas, RESC nuotr.

Ukrainos rytuose nerimstant nepaskelbtam karui, vis dar nerandama atsakymo, kaip pažaboti ciniškai tarptautinių normų nesilaikančią ir pasaulio bendruomenės perspėjimų negirdinčią Rusiją. Šiuo metu jai taikomos sankcijos turi vieną tikslą: sustabdyti Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą ir priversti Maskvą nustoti remti ten veikiančius teroristus.

Tačiau ar tai yra tikslas savaime? Ar galbūt Vakarai, neturintys vieningos ilgalaikės strategijos Rusijos atžvilgiu, kuri apimtų ne tik įtampos laikotarpį, pasmerkia nesėkmei bandymus paversti Rusiją demokratine, tarptautinių normų besilaikančia ir posovietinių valstybių suverenumą gerbiančia šalimi?

Dar daugiau – Vakarai, neturėdami ne tik vieningos ilgalaikės santykių su Rusija vizijos, bet ir veiksmų plano krizės įkarštyje, atriša rankas prezidentui Vladimirui Putinui dar labiau konsoliduoti savo galią.

Šią savaitę V. Putinui paskelbus prekių iš tų šalių, kurios pritaikė ekonomines sankcijas artimiausiai Kremliaus aplinkai, embargą, prabilta apie Maidano, tik Maskvoje, galimybę. Tačiau kiek realus revoliucijos iš apačios scenarijus, padeda atsakyti šie faktai.

Pirmiausia, naujausia „Levada“ centro apklausa byloja, kad paramą V. Putinui šiuo metu išreiškia rekordiškai daug – net 87 proc. – šalies gyventojų. Tai – ne tik sėkminga Kremliaus caro užsienio politika, leidžianti Sovietų Sąjungos griūtį vis dar apraudantiems piliečiams prisiminti didžiavalstybinius siekius, bet ir milžiniškos propagandos mašinos į rusų galvas pumpuojama melaginga informacija.

Maža to, išvystyta Rusijos propaganda pasiekia ne tik vidinę auditoriją, bet net ir Vakarų visuomenes – tai neleidžia susiformuoti vieningai Europos pozicijai Rusijos atžvilgiu. Istorinė ir kultūrinė Europos patirtis lemia tai, kad viešajame diskurse pastarąjį penkiasdešimtmetį žodis „karas“ yra vis svetimesnė, nes per daug baugi, sąvoka.

Europiečių sąmonėje karo egzistavimą pakeitė laisvė ir klestėjimas. Tad natūralu, kad ir V. Putino sprendimas dėl prekių importo ribojimo pasitinkamas kaip šiam klestėjimui neigiamas veiksnys, kurį panaikinti geriausia aukojant bet ką, tik ne savo ekonominę gerovę.

Be to, internetas, kuris tiek vadinamajame Arabų pavasaryje, tiek kituose pastarųjų metų piliečių sukilimuose atlieka itin svarbų vaidmenį, yra vis griežčiau ribojamas. Rusijos Dūma priėmė įstatymus, kurie leidžia riboti prieigą prie nors kiek populiaresnių internetinių portalų ar tinklaraščių.

Rusijos interneto rinką nagrinėjantys ekspertai pastebi, kad Kremlius jokių ribojimų netaiko tik kompiuterinių žaidimų tematikos puslapiams, kitaip tariant – jaunąją rusų kartą siekia atriboti nuo bet kokio galimo pilietinio veiksmo, kuris internete lyg nuo kalno riedanti sniego gniūžtė gali išaugti į milžiniško masto protestus.

Tad nesunku suprasti, jog pilietinio perversmo scenarijus Rusijoje yra menkai tikėtinas. Dar daugiau – pažvelgus į praėjusių amžių istorijos puslapius galima teigti, kad rusai dėl „motinos Rusijos“ yra linkę aukoti savo gerovę, todėl ir šiandieninių sankcijų fone jie greičiau dar labiau susiverš diržą nei išeis į gatves.

Tikroji permainų galimybė – pasikeitęs galios balansas Rusijos politinio ir verslo elito išsidėstyme. Būtina suvokti, kad V. Putinas nėra visiškai savarankiškas, vienvaldis sprendimų priėmėjas. Aplink jį veikia daugybė interesų grupių ir klanų, kurių parama užtikrina jam vietą šalies vadovo poste.

Tai – ir naftos gavybos bei transportavimo, ir geležinkelių, ir kitų pramonės šakų bei stambiųjų įmonių paketus kontroliuojantys asmenys, saugumo struktūrų ir karinio sektoriaus atstovai. Specialiosios Vakarų tarnybos ir žvalgybos turėtų išanalizuoti šiandieninį V. Putino politinės vertikalės išsidėliojimą ir sankcijas taikyti toms grupėms, kurių susikirtimas gali lemti politinio proceso pokyčius.

Tai itin sudėtingas, tačiau vienintelis ilguoju laikotarpiu veiksmingas būdas, galintis padėti pažaboti vis agresyvėjančią ir vis labiau revanšistinę Kremliaus politiką. Tačiau klausimas, ar V. Putiną pakeisiantis asmuo atvers naują santykių su Vakarais puslapį, išlieka atviras.

Komentaras skaitytas per LRT radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close